Moldovoje gimusio ir Maskvos konservatorijoje studijavusio pianisto tarptautinė karjera prasidėjo laimėjus pirmąją premiją J. S. Bacho konkurse Leipcige, Bosendorferio prizą ir Grand Prix konkurse Bulgarijoje. Dabar jis koncertuoja visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, o savo namais laiko Niujorką ir Paryžių. Soliniais pasirodymais su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje ir kameriniais koncertais nedideliuose miesteliuose pianistas kasmet pamalonina ir Lietuvos publiką. O Klaipėdoje pastaruoju metu A. Paley koncertuoja net dažniau, nei šalies sostinėje.
Gegužės 10-15 dienomis žavioje Prancūzijos vietoje Moulin d’Andé jau dvidešimtą kartą vyko „Festival Alexandre Paley et ses amis“ („Alexanderio Paley ir draugų festivalis“). Jame apart žmonos Pei-Wen Chen, kurios muzikavimo Klaipėdoje klausėmės vasario mėnesį, dalyvavo dar aštuoni atlikėjai. Su jais kartu Alexanderis atliko kamerinę bei vokalinę muziką. A. Paley taip pat vadovauja festivaliui Richmonde (JAV), vykstančiam rudenį.
Nepaprastu kūrybiniu produktyvumu stulbinantis pianistas klausytojus pakeri virtuoziška grojimo technika ir originaliomis interpretacijomis. „Klaviatūra yra pirštų tęsinys. Reikia groti karštu protu ir šalta širdimi. Neskubėti ir mėgautis kiekviena grojimo akimirka. Prieš paliesdamas klaviatūrą turi išgirsti tą garsą savo galvoje“, – sako A. Paley.
Šis talentingas menininkas Klaipėdos koncertų salėje ne tik skambins, bet ir diriguos. Pastarąją meninės veiklos sritį jis praktikuoja jau gerą dešimtmetį. Alexanderiui teko diriguoti netgi operas – šį žanrą jis labai mėgsta ir gerai išmano. Tarp jo diriguotų yra W.A. Mozarto „Bastjenas ir Bastjenė“, G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, G. P. Telemano „Pimpinone“, G. Verdi „Traviata“ bei J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“.
Tačiau skambinti ir diriguoti visų W. A. Mozarto koncertų ciklą jam tenka pirmą kartą. Pasiryžęs įgyvendinti šį sumanymą pianistas metė iššūkį tiek sau, tiek scenos partneriams – klaipėdiečių orkestro atlikėjams. Taip pat organizatoriams ir publikai, šio išskirtinio meninio įvykio sukeliamų rūpesčių ir emocijų liudininkams. Jau įvykusių ciklo koncertų atgarsiai sklinda iš lūpų į lūpas, jie užfiksuoti ir recenzijose.
„Akivaizdu, kad orkestras jau įprato prie ugningo temperamento atlikėjo reikalavimų bei interpretacijos (švelni, neakcentuota garso pradžia, skambesio lakumas, derminio reljefo išryškinimas, beveik ties išnykimo riba piano, […] lėtesnės, nei įprasta antrosios koncertų dalys ir kt.) ir muzikavo labai dėmesingai, subtiliai, jautriai. Itin susikoncentravę turėjo būti pučiamieji, mušamieji: solistas – dirigentas ne visada galėjo parodyti įstojimus, pabaigas, tad šiems teko sudėtingas uždavinys pasikliauti savo menine intuicija. Nepaisant kai kurių atsitiktinumų, detalių, […] orkestras buvo deramo lygio partneris“, – po trečiojo ciklo koncerto rašė Laima Sugintienė.
„Ketvirtajame koncerte skambės brandžiojo W. A. Mozarto kūrybos periodo kūriniai. Visi jie šedevrai“, – teigia pianistas ir intriguoja klaipėdiečius ateiti į koncertą birželio 10 dieną. O kitą dieną šios programos Kauno valstybinėje filharmonijoje klausysis Pažaislio festivalio publika.
