Šventės dalyviai palydės saulę, tradiciškai degins laužus bei Vilnelės upele plukdys vainikus. Senoliai tikėjo, kad vainikai reiškia troškimus ir linkėjimus artimiesiems. Manoma, kad jaunuolių porelė, paleidusi tokius vainikus, sužinos, ar jiems lemta būti kartu: jei vainikėliai gražiai plauks šalia - lemta, jei išsiskirs - nelemta.
Senovinius Joninių papročius prisimins ir klaipėdiečiai - ant Jono kalno trečiadienį vaikų folkloro kolektyvų mergaitės ir tikros pynėjos kiekvienam nupins po žolynų vainiką, o tikrus Jonus vainikuos ąžuolo lapų vainikais.
Joninių gegužinėje susirinkusių lauks įvairios linksmybės - būrėja norintiems spės ateitį iš surinktų žolių kupolės, vyks "raganų deginimo" apeiga, kurios metu ant aukštos karties bus sudegintos šiaudinės pamėklės ir statinė su pjuvenomis bei druska.
Prieš vidurnaktį Jono kalnas sužibės "jonvabalių" švieselėmis, koncertuos Klaipėdos folkloro kolektyvai, dainininkė Veronika Povilionienė.
Ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinė muzika ketvirtadienį per Jonines skambės Nidoje - čia bus parodyta folkroko misterija "Žaibo gėlės".
Folkroko žanre pirmą kartą savo jėgas išbandys populiariosios grupės "B'avarijos" dainininkai ir klasikinio dainavimo solistė Gintarė Skerytė. Renginyje pasirodys ir Lietuvos roko atlikėjai, tarp kurių - Česlovas Gabalis bei Povilas Meškėla.
Renginyje pateikiamas šiuolaikiškas požiūris į žmogiškąsias vertybes - Tėvynę, tautą, tikėjimą.
Misterijos metu veiksmas persipins su šokių intarpais - žiūrovai išvys dainų ir šokių ansamblį "Lietuva" bei modernaus baleto šokio grupę "Gama". Scenografiją vakaro prieblandoje papildys pirotechnikos šou.
Vidurnaktį Nidos prieplaukoje prasidės antroji šventės dalis - roko grupių dvikova, kurios metu savo pranašumus bandys įrodyti grupės "Pelenai" bei "Rojaus Tūzai".
Senovinių ugnies ir vandens garbinimo apeigų atgarsių kupina šventė dar vadinama Rasomis ar Kupolinėmis.
Rasos šventė turi senas tradicijas, susijusias su žemdirbyste. Jos metu vykdytais ritualais siekta apsaugoti būsimą derlių nuo gamtos negandų, pagal rytais iškritusią rasą spręsta apie būsimą derlių, tikėta, jog rasa turi gydomųjų galių.
Švenčių išvakarėse taip pat einama rinkti žolynų - kupoliauti, todėl kai kur šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Iš žolynų pinami vainikai, jais puošiami namai, o naktį vainikai su uždegtomis žvakėmis leidžiami į vandenį, spėjama ateitis, ieškoma vieninteliai akimirkai vidurnaktį pražystančio paparčio žiedo. Radęs jį tampa visažiniu.
Įsitvirtinus Lietuvoje krikščionybei, Rasas arba Kupolines pradėta tapatinti su švento Jono Krikštytojo švente.
Šiemet Lietuvos gyventojai galės ramiai švęsti Jonines ir negalvoti apie laukiančią sunkią darbo dieną, nes pernai Seimas paskelbė birželio 24-ąją -Jonines - valstybine švente ir nedarbo diena.