- Jau matėte visus filmus, kurie buvo pateikti „Sidabrinės gervės“ komisijai. Ar šiemet vyrauja kokios nors kino mados? Bendros tendencijos?
- Bendros tendencijos gana keistos, nes pagrindinė yra tokia: nepaisant to, kad lietuviško kino kūrėjai finansuojami vis mažiau, tas kinas kažkaip išgyvena, jo vis atsiranda. Pasirodo, kūrėjai yra gajūs.
- Gal tikrai menininką reikia laikyti alkaną, tada gims šedevrai?
- Jokiu būdu. Tai buvo vieno kvailio pamąstymas, ir jis visiškai neteisingas. Grįžtant prie tendencijų: labai liūdna, kad Lietuvoje yra keletas potencialių filmų, kuriuose veikiausiai sukurta ir stiprių vaidmenų, ir parodytas geras operatoriaus darbas. Tačiau mes tų filmų nematėme, nes dėl lėšų stygiaus žmonės niekaip nesugeba jų pabaigti. LiKA akademijos Tarybos narys Ramūnas Greičius, gavęs apdovanojimą už operatoriaus darbą viename interviu sakė: labai gaila, kad filmas, kurį jis nufilmavo, du metus gulėjo nepabaigtas. Taigi, operatorius darbą atliko, bet jo pamatyti negali, nes nėra pinigų filmui pabaigti. Aišku, verkti, kad pinigų nėra, tarsi tapo įprasta. Deja, situacija iš tiesų nesikeičia.
- Tiesa, kad šiemet „Sidabrinės gervės“ komisija sulaukė dokumentinių filmų anšlago?
- Jų buvo tikrai nemažai, ir labai įvairių. Kai bus paskelbtas dokumentinių filmų nominantų trejetukas – nustebsite, kad tarp jų nepateko kai kurie gerai žinomų kūrėjų filmai. Tiesiog pasiūla buvo išties didelė, o LiKA sušauktoje Asamblėjoje mes taip jau nutarėme, kad vienoje kategorijoje negali varžytis daugiau nei trys nominantai.
- Ar tai dar viena tendencija – kasmet dokumentinių filmų vis daugėja, nes jų gamyba daug pigesnė nei pilnametražių filmų?
- Yra tiesos. Bet, aišku, norėtųsi, kad ir pilnametražių filmų pasirinkimas būtų gausus. Juk juos mėgsta žiūrovas. Tokie filmai prieinami ne vien siauram ratui, juos gali pamatyti visi Lietuvos gyventojai.
- Tuo metu, kai dokumentikos lyg ir nėra kur rodyti?
- Na, kodėl - yra vienas kitas specializuotas, nekomercinis kino teatras, kuriame galima rodyti dokumentinius filmus. Yra festivaliai, pavyzdžiui, „Sidabrinės gervės naktys“ - jis ir šių metų vasarą keliaus per Lietuvą su ekranais, aplankys mažesnius miestelius, rodys skirtingų žanrų lietuviškus filmus, taip pat ir dokumentinius. Be to, LTV dabar labai geranoriškai žiūri į dokumentiką.
- Kalbant apie festivalius: animacinių filmų kūrėjai irgi turi savo festivalį, bet ar išskyrus jį dar kur nors galima pamatyti, įvertinti lietuviškus animacinius filmus?
- Šiemet „Sidabrinei gervei“ buvo pateikta nemažai animacinių filmų, išrinkome normalų trejetą.
Ankstesniais metais pasirinkimas nebuvo toks gausus. Ačiū Dievui, animaciniai filmukai taip pat kuriami, ir jų festivaliai vis dar gyvuoja.
