Per visus įstaigos gyvavimo metus jai vadovavo Vincas Adomėnas, Leonardas Galdikas, Napoleonas Nakas, Vytautas Jakelaitis, Salomonas Sverdiolas, Juozas Mikutavičius, dabartinis direktorius – Saulius Liausa. Ilgiau ar trumpiau čia dirbo nemažai Lietuvos kultūros ir meno visuomenei žinomų žmonių: poetai Justinas Marcinkevičius, Marija Kudarauskaitė, rašytojai Bronius Radzevičius ir Emilija Liegutė, kompozitoriai Vytautas Barkauskas, Algimantas Raudonikis, kraštotyrininkas Balys Buračas, politikas Romualdas Ozolas ir kiti.
Lietuvos liaudies kultūros centras yra ir Dainų švenčių būstinė (nuo 1940 m. surengta aštuoniolika dainų švenčių), ir visuomenės kūrybingumo ugdymu, nacionalinės, regionų tradicinės kultūros ir meno šakų gyvybingumu besirūpinanti, visos Lietuvos mėgėjų meno kolektyvus ir jų veiklą kuruojanti bei įvairius renginius organizuojanti įstaiga. Didžiausi renginiai – tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“, mėgėjų teatrų festivalis „Baltijos rampa“, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“, vaikų chorų festivalis „Mes Lietuvos vaikai“ ir kt.
Įstaiga vykdo UNESCO globojamas bei kitas tarptautines programas, stebi į UNESCO nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą įtrauktų kryždirbystės, dainų švenčių, sutartinių tradicijų būklę, rūpinasi sklaida.
Lietuvos liaudies kultūros centre saugoma unikali autentiškų XIX–XX a. pr. liaudies išeiginių drabužių kolekcija, kurią sudaro arti šimto visų Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Klaipėdos krašto – kostiumų.
Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Lietuvos liaudies kultūros centras tikisi, kad laiko ir madų vėjai neišpūs mūsų kultūros pamatų ir lietuviai, kaip kiekviena tauta, didžiuosis bei puoselės savo papročiais, liaudies dainomis ir šokiais turtingas tradicijas.
