Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta ir šiame koncerte pasirodys violončelininkas Sergejus Antonovas. Pasaulio muzikos apžvalgininkų jis dažnai vadinamas „jaunosios kartos violončelininkų lyderiu“, kritikai neretai pabrėžia solisto asmenines savybes - jautrų ir tyrą žvilgsnį į gyvenimą, muziką bei iki smulkmenų sąžiningą ir tikslų atliekamų kūrinių interpretavimą.
1983 m. Maskvoje, violončelininkų šeimoje gimęs Sergejus Antonovas yra Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas, laimėjęs pirmąją premiją ir aukso medalį XIII tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse. S. Antonovas įgijo solidų išsilavinimą – baigė studijas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje ir Harto muzikos konservatorijoje (Hartt Scholl of Music) JAV. Prestižinių tarptautinių konkursų pirmųjų premijų laureatas S. Antonovas yra pelnęs Vladimiro Spivakovo labdaros fondo „Nauji vardai“, Mstislavo Rostropovičiaus ir Nikolajaus Miaskovskio fondų stipendijas. S. Antonovas intensyviai koncertuoja Rusijoje, gastroliavo JAV, Europos ir Azijos šalyse, yra įrašęs kompaktinių plokštelių.
Dažnai interviu duodantis Sergejus Antonovas į populiarų klausimą apie tai, ar lieka laiko laisvalaikiui, atsako: „Iš savo tėvo perėmiau aistrą automobiliams. Taip pat daug metų tęsiasi mano meilė kalnų slidinėjimui... Svajoju dar kartą nuvažiuoti prie garsiojo Elbruso... Esu šokęs su parašiutu ir tai pasirodė vienu iš maloniausių įvykių mano gyvenime! Tačiau, patikėkite, dar daugybę dalykų norėčiau išbandyti!“
Koncertą diriguos iš Maltos kilęs dirigentas Brianas Schembri. Jis yra apdovanotas Maltos kultūros premija ir Medaliu už nuopelnus Respublikai.
Šis koncertas žavi romantiška programa. Skambės trys Piotro Čaikovskio kūriniai: Fantazija-uvertiūra „Romeo ir Džiuljeta“ (violončelei ir orkestrui aranžavo Andrejus Mikita), Variacijos Rococo tema violončelei ir orkestrui, op. 33 ir Simfonija Nr. 5 e-moll, op. 64.
Piotras Čaikovskis (1840-1893) XIX a. rusų muzikoje užėmė išskirtinę vietą. Kuomet daugelis jo amžininkų kompozitorių puoselėjo nacionalinės rusų muzikos idėją, Čaikovskis rašė universalesnę, labiau Vakarų kultūros tradicijomis paremtą, todėl daugeliui patrauklesnę muziką. Už tai tėvynėje jam buvo priekaištaujama, tačiau Vakaruose jo kūryba buvo laikoma perdėm rusiška! Čaikovskis sulaukdavo priekaištų tai už patosą, tai už pesimizmą, tai už melancholiją, tai už lyriką. Vėliau už baleto simfonizaciją imta jį itin vertinti ir laikyti šios srities novatoriumi. Vieni mėgsta Čaikovskio muziką už psichologiškai tikslų žmogaus sielos portretą, kiti – už nuostabias melodijas ir orkestro spalvas. Jau antrą šimtmetį jis – vienas populiariausių kompozitorių pasaulyje. Kritikų strėlės atšimpa – Čaikovskio muzika jaudino ir jaudina vis naujas kartas. Juk ji rašyta širdimi!
Į koncerto programą įtrauktas P. Čaikovskio kūrinys „Romeo ir Džuljeta“ šį penktadienį skambės naujai. Pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta šio kūrinio aranžuotė violončelei ir orkestrui (autorius kompozitoriaus Andrejus Mikita). Kūrinys sukurtas bendradarbiaujant su Sergejumi Antonovu ir yra skirtas Sergejaus tėvui Borisui Antonovui. Kūrinio premjera įvyko Maskvoje 2010 m. gruodžio mėnesį.
„Koncerto klausytojai išgirs visą P. Čaikovskio uvertiūrą fantaziją „Romeo ir Džuljetą“. Tačiau suskambės dvi violončelės kadencijos, girdėsis nauji tembrai, kita dinamika, tempai ir ritmai, kita dramaturgija... Šioje kūrinio versijoje aš sustiprinau mistinę, galbūt net religinę kūrinio prasmę. Juk Romeo ir Džuljetos istorija – tai ne tik paprasta žmogiška istorija, šeimos ar istorinė drama. Tai – tarsi visatos reiškinių atspindžiai. Žemė - dangus, gėris - blogis, gyvenimas - mirtis, meilė - neapykanta... Todėl mano kūrinyje neigiami P. Čaikovskio kūrinio sąskambiai tampa velniškais garsais. O meilės tema ataidi skaidriais it krištolas čelestos pasažais. Iš jos vėliau išsivysto ir angelų trimitų garsas kūrinio finalinėje dalyje...“ – pasakojo Andrejus Mikita.
