Tolerancijos muziejus. Coco Chanel mada: kova už lygias teises ir išskirtinumą

Coco Chanel – tai moteris revoliucionierė, išradusi mažą juodą suknelę ir sukėlusi didžiulį atgarsį mados pasaulyje. XX a. ji pakeitė daugelį nusistovėjusių mados detalių ir tendencijų, sudrebino naujomis, provokuojančiomis ir anuomet netoleruotinomis idėjomis.

Coco Chanel gyveno laikotarpiu, kai pasaulis priklausė vyrams, tačiau būdama atkakli ir ryžtinga, ji pasiekė karjeros aukštumų, nustebinusi konservatyvią visuomenę emancipuotos moters įvaizdžiu. Anuomet damos turėjo kitų vaidmenų: jos šeimininkavo namuose, prižiūrėjo vaikus, tačiau mažiausiai domėjosi verslu ir karjera.

Vis dėlto mados revoliucionierė pasižymėjo užsispyrimu, laisvu požiūriu į gyvenimą ir nusistovėjusių taisyklių laužymu. Būtent dėl šių charakterio bruožų garsi Paryžiaus mados kūrėja tapo moterų judėjimo flappers šalininke ir feminizmo idėjų propaguotoja.

Pirmieji Coco Chanel žingsniai ir bandymai mados pasaulyje sulaukė didžiulio atgarsio, kritikos, susižavėjimo šūksnių ir daugybės apkalbų.

Moters įvaizdis ir pirmieji laisvės žingsniai

Mados legenda, kurios tikrasis vardas Gabrielle Bonheur Chanel, moteriškiems drabužiams suteikė sportiškų, net vyriškų elementų, kurie turėjo didžiulės įtakos feministiniam judėjimui. Ji pasitelkdama madą, leido moterims atsiskleisti ir išryškinti jų teises bei nepriklausomybę. Vis dėlto laisvėjimo procesas vyko pamažu.

Smulkaus sudėjimo Coco Chanel kuriami drabužiai buvo panašūs į berniukišką aprangą: tamsūs megztiniai, atraitoti marškiniai, rudos kelnės. Gabrielės modeliuojami drabužiai visiškai nesiderino prie to meto korsetų, elegantiškų, ilgų žeme besivelkančių suknelių ir rafinuotos mados.

Coco Chanel buvo pirmoji dizainerė, leidusi moterims įkvėpti laisvės, atsisakyti senų, konservatyvių drabužių ir priversti visuomenę patikėti moterų teisėmis.

Stulbinančią karjerą Coco Chanel pradėjo 1910 m. Ji viena iš pirmųjų sugebėjo sujungti vyrišką ir moterišką madas, tuo ne tik nustebinusi visuomenę, bet ir gerokai ją šokiravusi. Būdama šešerių Chanel liko našlaite, tėvas jos atsisakė ir paliko pas dvi konservatyvias tetas.

Išmokusi dailiai ir kruopščiai siūti Gabrielė pravėrė mados sostinės Paryžiaus vartus. Padedant pasiturinčiam pareigūnui E. Balsanui, Coco Chanel žengė pirmuosius žingsnius mados pasaulyje ir atidarė savo skrybėlių bei papuošalų parduotuvę. Pradėjusi nuo skrybėlių ji perėjo prie paprastų moteriškų drabužių, kurie galėjo tikti ir gatvės berniūkščiams.

Maža juoda suknelė prieš aukštuomenės eleganciją

Kaip rašoma knygoje „Women who changed the world“, Gabrielė išsiskyrė savo individualiu stiliumi. Coco Chanel buvo itin stipri, charizmatiška ir reikli asmenybė, kuri dėl sudėtingo charakterio susilaukdavo pastabų. 1920 m. berniukiška mados kūrėja stebino visuomenę laisvais megztiniais, kurie toli gražu nepabrėžė moteriškų figūrų.

Tuo metu ypač suaktyvėjo judėjimas už moterų teises ir laisves, tad istorinė situacija ir laikmetis moters įvaizdžiui suteikė naujų spalvų ir galimybę pasinaudoti naujais mados vėjais. Moterys greitai susižavėjo patogiais, sportiškais drabužiais, kurie per madą dailiosios lyties atstovėms leido pabrėžti savo teises.

1926 m. Gabrielė visuomenę nustebino sukurdama mažą juodą suknelę (pranc. petite robe noire) Trumpa juoda suknelė – tai tikras amžiaus atradimas. Kai ši suknelė išvydo dienos šviesą, daugelis moterų tiesiog pakraupo – trumputė, nepadori.

Nors aukštuomenės damos sunkiai galėjo susitaikyti su tokia paprasta juoda suknele, pamažu ilgos, elegantiškos, moteriškos suknelės pasidarė niekam nebeįdomios. Paprasta juoda trumpa suknelė nebuvo rafinuota, tačiau užkariavo moterų širdis ir tapo elegancijos etalonu.

Laisvamaniškos Coco Chanel idėjos nurungia konservatizmą

Šviežio oro ir permainų į madą atnešusi Gabrielė turėjo didelės įtakos naujam gyvenimo būdui, kuris buvo vadinamas flappers ( angl. flap – mosuoti, plevėsuoti).

Coco Chanel prisidėjo prie nepriklausomų moterų, protestuojančių prieš konservatyvų visuomenės požiūrį. Kartu su judėjimu, kuris prasidėjo 1922 m., Gabrielė sulaukė visuomenės pripažinimo.

Flappers judėjimo šalininkės, kaip ir Coco Chanel, siekė, kad moterys būtų pripažintos kaip lygiavertės visuomenės atstovės. Jos pasitelkdamos madą, drąsiai kovojo už lygias teises ir toleranciją. Moterys nevengė nešioti trumpos šukuosenos, žemakulnių batelių, be paliovos rūkyti cigaretes ir vairuoti automobilio.

Netrukus garsioji mados ikona Coco Chanel tapo feminisčių judėjimo šalininke. Jos gyvenimo būdas, kuriami drabužiai, novatoriškos detalės trikdė visuomenę, tačiau Gabrielė savo užsispyrimu, tvirta nuomone ir mados naujovėmis užkariavo aplinkinius.

Visuomenė, sekdama revoliucionierės Coco Chanel mados tendencijomis, atsisakė ilgų suknelių, judesius varžančių korsetų bei didžiulių skrybėlių. Aukštuomenė perėmė mados ikonos žaidimo taisykles: moterys, reikšdamos susižavėjimą mada bei pabrėždamos savo emancipaciją, ėmė rengtis berniukiškais, tiesaus silueto rūbais taip.

Mados revoliucionierė pakeitė visuomenės požiūrį į moterį

Coco Chanel tapo revoliucioniere ne tik madoje, bet ir kovoje už moterų teises. Įžengusi į mados pasaulį XX a. pradžioje, Gabrielė įrodė, jog moteris gali būti puiki lyderė, verslo žinovė ir emancipuota dama.

Prancūzų dizainerės gyvenimą sekė daugybė žmonių, visi žinodavo, kas lankosi Gabrielės namuose ir kas yra geriausi jos draugai. Mados revoliucionierės pripažinimą visuomenėje liudijo jos draugų ir pažįstamų ratas: nuo žymaus dailininko Pablo Picasso iki Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Gabrielė nusprendė, jog karas – ne mados reikalas. Karo metu Gabrielė apsigyveno „Ritz“ viešbutyje ir į mados pasaulį sugrįžo tik 1954 m.

Nors naujoji kolekcija nesusilaukė Paryžiaus gyventojų liaupsių, tačiau Coco Chanel iki dabar yra garsi visame pasaulyje kaip didžioji revoliucionierė, suteikusi moterims laisvo oro gurkšnį ir galimybę išlįsti iš konservatyvių visuomenės rėmų. Prancūzų modeliuotoja įtikino visuomenę, jog toleranciją dailiajai lyčiai galima pasiekti per madą.

-----------------------------------------------------------------------
Šis rašinys yra naujienų portalo DELFI ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bendro projekto "Tolerancijos muziejus", kuriuo siekiame parodyti, kaip per amžius keitėsi tolerancijos ribos ir kaip tai veikia šiandienos gyvenimą, dalis.

Šio virtualaus "Tolerancijos muziejaus" eskponatai - įvairūs reiškiniai, kurie šiandien savaime suprantami ir visuotinai pripažinti, tačiau anksčiau buvo netoleruojami.