Pasak menotyrininkės Margaritos Jankauskaitės parengto parodos anonso, tokios plastinės kalbos priemonių sintezės reikalauja pati tema: pagrindiniu kūrybos leitmotyvu tampa moteris, jos būties paslaptys. Ši tema neleidžia apsiriboti vieninteliu "teisingu" raiškos būdu.
N.Marčėnaitės darbuose daug spalvinės aistros, švelnios ironijos, žaismingo dekoratyvumo, naivios piešinio stilizacijos, subtilių faktūrų ir molio šilumos.
M.Jonutis 1990 metais baigė Vilniaus dailės akademiją, grafikos specialybę. Debiutuodamas, jis išsiskyrė iš Lietuvos meninio konteksto ypatingai spalvingais, dekoratyviais lakštais, neįprastu pasaulėvaizdžio vitališkumu.
Dailininkas plėtė tradicinių raiškos priemonių arsenalą, neapsiribodamas lakšto erdve. Taip buvo sukurti mediniai pano, širmos, lentynėlės, kur ankšta sukurtų "pasaulėlių" erdvė įgijo trečią dimensiją.
M.Jonučio erdvė praturtinta liaudies skulptūrėlių, medinių žaislų, marionečių tradicija, išraiškingais grafiniais, tapybiniais akcentais. Menininko darbuose svarbus vaidmuo tenka savitai spalvinių dėmių, formų, ornamentų ritmikai ir skaidriam, "mažoriniam" koloritui.