Klaipėdos dramos teatras laukia majenburgiško šedevro

Penktadienį, kovo 5-ąją, per pačią Gavėnios pradžią Klaipėdos dramos teatras išleidžia premjerinį spektaklį „Šaltas vaikas“ – Nacionalinės premijos laureato, Vilniaus teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo „blickrygą“, t.y., žaibiškai pastatytą spektaklį pagal Lietuvoje jau gerai žinomo vokiečių dramaturgo Mariaus von Mayenburgo pjesę „Das kalte Kind“.

Jo ankstesniuosius kūrinius – „Ugnies veidą“ bei „Parazitus“ – režisierius sostinėje pristatė prieš kelerius metus ne kaip eksperimentinę kūrybą, o kaip rimtos, klasikinę tragediją menančios dramaturgijos pavyzdžius. Tokiu būdu Mariaus von Mayenburgo šeimyninės dramos įgavo savotiško užmojo, o jų kerintys reginiai deklaravo sudėtingiausias peripetijas. „Ugnies veidas“ susilaukė didelio užsienio kritikos pripažinimo, o „Parazitai“ su Laimonu Noreika atkreipė mūsų teatro veteranų dėmesį į naująją dramaturgiją. Tad neatsitiktinai klaipėdiečiams O.Koršunovas pasiūlė šio autoriaus pjesę, kurią jis vadina geriausia iš Mayenburgo, apimančią „naujosios bangos“ socialinį aktualumą, aštrumą ir kartu turinti daugiau komedijos, absurdo elementų. Ji įvairialypė ir gali būti įvairiai traktuojama.

Režisieriaus žodžiais tariant, „Šaltas vaikas“ byloja apie socialines mūsų gyvenimo ir sugyvenimo normas, tačiau jos parodomos iš kitos pusės: iš fiktyviosios, kaip priedanga kitiems tikslams. Anot režisieriaus, pats pavadinimas – „Šaltas vaikas“ – daug ką pasako: tai fikcija, kurią žmonės susikuria ir brangina. Pavyzdžiui, meilės fikcija, kai pati meilė pasidaro svarbesnė už mylimą žmogų. Tada meilė tampa fiktyviu dalyku, kuris tikrųjų yra būdas parazituoti.

Naujajame spektaklyje vaidins aštuoni Klaipėdos dramos teatro aktoriai: Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Regina Šaltenytė, Nelė Savičenko, Igoris Reklaitis, Kazimieras Žvinklys, Eglė Barauskaitė ir Eglė Jankaitė.

Spaudos konferencijoje Darius Meškauskas spektaklį lygino su realybės šou, tik ne televizijoje, o teatre. Pasak aktoriaus, pjesė labai kinematografiška ir spektaklyje pakankamai daug dokumentikos: „Mes prisimename, pasakojame istoriją, tarsi neveikiame dabar. Bet greta yra daugybė tikroviškų daiktų, veiksmo, scenoje valgoma, bučiuojamasi, tarp žmonių vyksta skaudūs dalykai...“

Muziką spektakliui parašė kompozitorius Gintaras Sodeika. Kostiumus parinko dizainerė Agnė Kuzmickaitė. Kadangi režisierius siekia natūralistinio vaizdo, „Šalto vaiko“ personažai bus aprengti drabužiais iš parduotuvių, kuriose apsiperka teatro publika. Spektaklio scenografiją šįsyk pasiūlė pats režisierius. Tai bus „steriliai“ balta, apklijuota „Dvarčionių keramikos“ plytelėmis Jos Didenybė Vonia. Šventų švenčiausioji vieta, t.y., vonios kambarys, sumontuotas iš hiperrealistinės, daugiau nei tris tonas sveriančios konstrukcijos.

„Šalto vaiko“ pastatymas teatrui kainuos per 100 tūkstančių litų. Uostamiesčiui tai neregėtai didelė suma. Dramos teatras net premjeros išvakarėse tikisi papildomos rėmėjų finansinės paramos, idant bilietai į spektaklį būtų prieinami kuo platesnei publikos daliai. Kartu teatro vadovas Gediminas Pranckūnas susirūpino techninės bazės atnaujinimu. "Pradėjęs dirbti mūsų teatre O. Koršunovas pasigedo tokios technikos, kurią naudoja savo spektakliams sostinėje. O ir patys žinome, kad mūsų įranga nebeatitinka šiuolaikinių pastatymų reikalavimų. Kaip galima pastatyti modernų spektaklį su senutėle technika?" - retoriškai klausė G. Pranckūnas.