Paskaitų/diskusijų ciklas „Prie arbatos“ skirtas apžvelgti įvairių scenos menų keliui, nueitam per 20 metų - 1990-2010 m. laikotarpį. Specialiai kviečiami pranešėjai – teatro, muzikos, šokio teoretikai bei praktikai - kalba apie tai, kokie pagrindiniai pokyčiai vyko ne vien geografijos prasme (atsivėrė sienos, menininkai pradėjo dalyvauti festivaliuose, pelnė daug prizų), bet ir scenos menų estetikos, krypčių požiūriu. Drauge su auditorija bandoma suvokti, kur mes nukeliavome, o kur – sustojome.
Spalio 14 d. vykęs pirmasis susitikimas prie arbatos buvo skirtas scenos menams apskritai. Teatrologai Audronis Liuga ir Elona Bajorinienė skaitė pranešimus tema „Scenos menai po 20 metų: nuo estetikos iki politikos“. Po jų sausakimšoje Menų spaustuvės „Infotekoje“ buvo diskutuojama apie tai, ar, be kelių tarptautinio mąsto režisierių, Lietuvoje daugiau nėra gerų šio amato profesionalų? O gal jiems tiesiog skiriama per mažai dėmesio?
Gana audringai vyko ir antrasis susitikimas „Šokis savo ir kitų menų sultyse“, kurį vedė choreografė Birutė Letukaitė ir šokio kritikė Vita Mozūraitė. Šokio specialistų ir mėgėjų diskusija parodė, kad pastarųjų dviejų dešimtmečių šokio praktika vis dar sunkiai pasiduoda bandymams apibrėžti sąvokas ir išskirti šokio estetikos raidos etapus.
Likę du susitikimai prie arbatos bus skirti kitokio teatro perspektyvoms ir muzikai. Lapkričio 25 d. teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir menininkas Linas Liandzbergis kvies diskusijoms tema „Postdramos drama: kodėl nėra kitokio teatro“, o gruodžio 9 d. muzikologė Veronika Janatjeva ir muzikologas, kompozitorius Šarūnas Nakas dalysis mintimis apie „Muziką nemuzikiniame Lietuvos teatre“.
