Dar vidurdienį miestelio centre pradėjo kurtis amatininkai. Čia darbavosi kalvis, moterys šukavo ir verpė linus, buvo prekiaujama vaistažolėmis, senoviniu būdu gaminamos žvakės. Norintieji galėjo paskanauti siesikiečių virtos žuvienės ar taujėniškių žirnių košės.
Iškilmės prasidėjo moksleiviams iš mokyklos iki bažnyčios nešant miestelio vėliavą. Po šv. mišių pašventinta vėliava minėjimo metu plazdėjo prie paminklo. Minėjime skambėjo Žygimanto Širvio skaitomos ištraukos iš Antano Šimatonio sakmės „Pabaisko mūšis“.
Minėjimą užbaigė senovinių šokių ir kultūros klubo „Mysterija mundi“ šokėjai, į šokį įtraukę ir žiūrovus. Mažiesiems žiūrovams buvo parodytas Ukmergės kultūros centro „Katino Murklio“ lėlių teatro (vad. Natalija Kovarskienė) spektaklis „Lapės gudrybės“.
Tuo metu lauke, už miestelio, žiūrovai turėjo galimybę pašaudyti iš tikrų lankų. Jiems padėjo lankininkų klubo „Gintarinė strėlė“ nariai. O Senovės Baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ gausiai susirinkusiems žiūrovams demonstravo XV amžiaus pradžios ginkluotę, kovos būdus, imitavo patį mūšį.
Jau sutemus miestelyje skambėjo roko grupės „Thundertale-Perkūno sakmė“ muzika. Tradicinius fejerverkus pakeitė lankininkų klubo „Strėlė“ ugnies strėlių salvė. Renginius baigė muzikos klubo „Rockmergė“ diskoteka.
Žiūrovai galėjo apžiūrėti ekspoziciją, skirtą Pabaisko mūšiui, kraštietės Melanijos Širvienės fotografijų parodą.