- Šiemet vėl vyksiantis „Sostinės dienų“ festivalis – jau šešioliktasis. Ką pavadintumėte svarbiausiu šventės akcentu?
- Šiemetinės, o ir anksčiau vykusios „Sostinės dienos“ nėra išsklidusios po visą miestą, o turi labai aiškiai išreikštą epicentrą – Gedimino prospektą. Tai ne tik viena reikšmingiausių sostinės gatvių, tačiau ir savita gyvybiškai svarbi kultūrinė šių metų festivalio arterija. Labai judri, ilga, šiemet pirmąsyk nusitęsianti per visą ilgį – nuo Katedros aikštės iki pat Žvėryno tilto. Štai jau keleri metai mūsų, „Sostinės dienų“ organizatorių tikslas, noras ir didžiausia svajonė – kad pirmąjį rudens savaitgalį būtent šioje gatvėje susitiktų žmonės, kurie galbūt daugybę metų nesimatė. Nenorime, kad žmonės nunarinę galvas eitų čia su vieninteliu tikslų – ką nors pirkti ar pavalgyti. Man atrodo, kad lietuviams jau seniai atėjo laikas išmokti tiesiog pasidžiaugti. Todėl, paprastai tariant, norime, kad ir „Dūzgiantis prospektas“ bent šioms trims dienoms taptų ta vieta, kurioje gali susitikti draugą, bičiulį ir apsikabinti. Gal net pasibučiuoti.
- Kokius renginius Gedimino prospekte šiemet žada „Sostinės dienų“ rengėjai?
- „Dūzgiančio prospekto“ renginių panorama – be galo plati. Galima net sakyti, jog tai – savotiškas „tinginių“ migravimas. Nori, gali užsukti, nenori – gali praeiti pro šalį. Bet visi renginiai – čia pat panosėje. Knygų pristatymai, koncertai, šokiai, menininkų pasirodymai, galerijų ekspozicijos... Nereikia nė durų uždaryti, nes viskas atvira. Mano galva, tai viena svarbiausių šventės sąlygų: tris dienas gyvenimas Gedimino prospekte virs be durų. Kai susitinkame tiesiog pabūti kartu ir nesame vedini konkretaus tikslo, tampame matomi, girdimi, gerokai atviresni ir net permatomi gerąja prasme. Dar vienas dalykas: Vilnius nuo seniausių laikų buvo tolerantiškas miestas, atviras įvairiausių socialinių ar etninių grupių iniciatyvoms – tokį jį norime matyti ir šiandien. Pavyzdžiui, einant į pabaigą pasiruošimo „Sostinės dienoms“ darbams vis dažniau sulaukiu klausimo, ar bus organizuojami renginiai specialiai žmonėms su negalia. Ne, tokių nebus. Norime, kad šie žmonės būtų kartu su visais, tad jų pasirodymai ir akcijos vyks integruotai, išsibarsčiusios po visą prospektą.
- Pagrindinė festivalio auditorija ir dalyviai – vilniečiai?
- Iš dalies – taip. Tačiau įtrauksime ir kūrėjus iš mažesnių miestų ir miestelių, pavyzdžiui, miniatiūrinį pirštų lėlių teatrą iš Šiaulių, vokalinį ansamblį iš Sudeikių ir daugelį kitų. Siekiame, kad Vilnius taptų atviras ir savas visiems, bet jokiu būdu nevirstų paprasta kaimo muge. Pagrindinis šventės akcentas – Vilniaus miestas su visais savo netikėtais atspalviais, paradoksais ir net savotiškais nesveikumais. Gal kur ir įsipainios koks nors neoriginalus „šlamštelis“, bet vieną galiu prižadėti: čia tikrai nerasite kiniškų prekių.
- Šiais metais „Dūzgiantis prospektas“ bus padalintas į penkias zonas.
- Mes siekiame, kad kiekvienas, rugsėjo 3-5 d. apsilankęs Gedimino prospekte, patektų į savotišką „laiko koridorių“. Susitiktų senus draugus, rastų naujų pažįstamų, pamatytų tai, ko dar nėra matęs, ar išgirstų tai, ko be galo mėgsta klausytis. Čia turėtų susilieti tradicija ir nauja patirtis. Šiemet žengiame rizikingą žingsnį ir mėginame apjungti visą prospektą. Nežinau, kokia bus žmonių reakcija, kiek jų nueis ir iki Seimo, kur įsikurs Sveikatingumo zona. Čia bus galima žaisti įvairiausius žaidimus, vaikščioti vandeniu, įlipus į didžiulį permatomą kamuolį, skambės didžėjų muzika, planuojame rodyti krepšinio transliacijas, tad užimti bus ir vaikai, ir suaugę. Mėgsti vintažą, nostalgiją keliančią muziką? Prašom: visiškai šalia – „Retro zona“, kurios karaliais taps senjorai. Čia skambės jų laikų muzika, bus šokami jų laikmečio šokiai. Žinoma, nenuskriausime ir jaunimo: didžiausia scena, įsikūrusi V. Kudirkos aikštėje, bus skirta būtent jiems. Kita vertus, šiemet „Sostinės dienose“ vėl aktyviai dalyvauja leidyklos, rengiančios nemažai knygų pristatymų, susitikimų su autoriais. Ne kasdien galime po atviru dangumi susitikti su Galina Dauguvietyte, Algimantu Čekuoliu ar Filomena Taunyte, pasidalinti įspūdžiais, gauti šių garsių autorių autografus. Norime parodyti, kad renginys lauke nebūtinai turi būti triukšmingas, „šoumeniškas“ ir aidėti stiklinės taros skambesiu. Be abejo, šitiek prisivaikščioję, tiek renginių aplankę žmonės ir išalks. Tokiu atveju visus pakvies „Lauktuvių zona“ – galiu garantuoti, kad išeisite pilnu glėbiu. Kiekviena ši atkarpa jau pati savaime yra pilnavertė, kupina įvykių – užsukus į vieną, visai nebūtina keltis kur nors kitur. Iš kitos pusės, ponai, tik suspėkit, batus gerus apsiaukit! Nes vaikščioti reiks labai daug.
