Liepos 17 d. istoriniame Griunvaldo lauke Lenkijoje įvyko Žalgirio mūšio, skirto 600-osioms metinėms, inscenizacija. Pirmą kartą inscenizacijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atstovas, Lietuvos kariuomenės karininkas mjr. D. Mazurkevičius.

Vytautas Didysis kartu su vėliavnešiais į kovos lauką vedė riterius iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai", Kauno istorijos klubo, taip pat gyvosios istorijos klubų „Gvardija", „Varingis". Žalgirio mūšio inscenizacijoje taip pat kovėsi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.

Ankstesnėse Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto Lenkijoje, Vytauto vaidmuo nebuvo atliekamas. Didžiojo karvedžio vaidmens atlikėjas mjr. D. Mazurkevičius buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų. Atranka surengta vasario 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos manieže. Jos metu pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau – pademonstruoti jojimo įgūdžius. Vytautą Didįjį rinko komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, policijos ir nepriklausomų atstovų, komisijai pirmininkavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas.

Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukalė šarvus, sveriančius beveik 30 kilogramų. Karvedžio žirgui Edenui buvo padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.

Susitikimo liepos 28 d. pradžia – 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune adresas – K. Donelaičio g. 64.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją