Apie Birutės g. nuėmus asfaltą atsivėrusį grindinį paveldosaugininkams pranešė ne darbus atliekanti statybos bendrovė ir juos stebinti archeologė, o paveldo likimu susirūpinę gyventojai.
Paveldo saugotojai darbus laikinai sustabdė. Planuojama asfaltą nuo dar XIX a. menančio grindinio nuplėšti ir likusioje Birutės g. dalyje bei gretimoje Š.Mero gatvelėje. Iki šiol Panevėžyje autentiškas, kaip manoma, taip pat XIX a. klotas vos 10 metrų grindinys išlikęs tik vienoje gatvelėje miesto centre.
Viliotų turistus
Birutės g. rąstinį antrą šimtą metų skaičiuojantį namą tvarkantis verslininkas Vidmantas Perevičius nustėro pirmadienio pavakare išvydęs po statybininku nuimto asfalto sluoksniu atsivėrusį originalų grindinį.
„Kanalizaciją ir vandentiekį tiesiantys statybininkai ruošėsi iškasti ir išvežti tokį gražų bruką. Sunaikinti šimtus metų siekiantį paveldą galima labai greitai, betgi paskui jo niekas nebeatkurs“, – stebėjosi V.Perevičius.
Dėl naikinamo paveldo sunerimęs vyriškis kartu su toje pačioje Birutės g. įmonę turinčiu verslininku suskubo ieškoti pagalbos – kreipėsi į miesto Tarybos narį, šis – į Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padalinį.
Paveldosaugininkai įsakė statybos darbus skubiai sustabdyti.
Verslininkai viliasi, kad turistams ne itin turintis ką parodyti Panevėžys sugebės pasinaudoti pačiame miesto centre esančia unikalia Birutės gatvele. Pagal daugiau nei 100 metų lietuvių receptus raudonųjų dobilų, laukinių aviečių alų verdantis V.Perevičius planuoja pats prisidėti prie miesto paveldo atgaivinimo.
Birutės g. 8-ajame unikaliame rąstiniame name V.Perevičius rengia užeigą, joje lankytojai būtų vaišinami pagal senovės lietuvių receptus pagamintais patiekalais, veiktų edukacinės programos.
„Dabar panevėžiečiai važiuoja į Anykščius pasimokyti, kaip duoną kepti. Kodėl to paties negalėtume turėti Panevėžyje? Tą namą seniai galėjau nugriauti, parduoti, bankai juo labai domėjosi. Bet norisi išsaugoti, kas iš praeities likę. Jei dar ir gatvės grindinys būtų išsaugotas, manau, Panevėžyje jau būtų kur turistus atvesti“, – svarsto V.Perevičius.
Susitarė dėl akmenų
Jei ne miesto praeičiai neabejingų panevėžiečių iniciatyva, nežinia ar grindinys nebūtų sunaikintas. Statybos darbus Birutės g. vykdanti statybos bendrove „Gerbūsta“ jo akmenis ruošėsi atiduoti Savivaldybės įmonei „Panevėžio gatvės“.
„Žinojom, kad ten turi būti grindinys, buvo sutarta, kad jį išardę statybininkai mums akmenis atveš. Akmenų mums daug kam prireikia, visur jų ieškome, net iš ūkininkų perkame“, – pripažino „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas.
„Gerbūstos“ vadovas Jonas Ratkus teisinasi, esą žinota tik apie nedidelę po asfaltu paslėpto grindinio dalį.
Atlikti statybos darbus miesto istorinėje dalyje bendrovė buvo gavusi tik su sąlyga, kad bus prižiūrimi archeologės Alfredos Petrulienės.
„Gerbūstos“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas tvirtina, kad archeologė dalyvavo atidengiant grindinį.
„Mes turėjome įsitikinti, ar tik koks kvadratinis metras išgrįstas, ar visa gatvė. Taip jau atsitinka, kad praeivis gali greičiau pastebėti nei pats darbininkas. Be abejo, būtume paveldosaugininkams pranešę apie tą grindinį“, – tikino K.Kastrickas.
Susitarimus su „Panevėžio gatvėmis“ inžinierius neigia, nors tą pripažino abiejų įmonių vadovai.
Statybininkai nepranešė
Dėl nutylėto radinio A.Umbrasas vis dėlto kaltina ne archeologę, o pačius statybininkus. Pasak paveldosaugininko, teisės aktai numato, kad vykdant darbus bet kuriuo atveju, nepaisant, stebi archeologas ar ne, apie atkastus radinius statybininkai privalo pranešti paveldo saugotojams.
Tačiau iš „Gerbūstos“ tokios informacijos nesulaukė nei Savivaldybės paveldosaugininkai, nei Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys.
Kodėl „Gerbūstos“ darbininkus aplenkė grindiniu susirūpinę panevėžiečiai, A.Umbraso teigimu, dar bus aiškinamasi. Pasak jo, statybininkų susitarimai su Savivaldybės bendrove dėl akmenų išvežimo – neteisėti.
Analogiška istorija, A.Umbraso tvirtinimu, Biržuose vandentiekio trasą klojusius statybininkus atvedė net iki teismo.
Tąkart taip pat buvo atkastas grindinys, tačiau, nors darbus irgi stebėjo archeologas, apie aptiktą radinį Kultūros paveldo departamentui nebuvo pranešta. Statybininkai akmenis tąkart sėkmingai pardavė ne vienam Biržuose žinomam asmeniui.
Grindinių nebe asfaltuos
Pasak A.Umbraso, su statybos darbų užsakove bendrove „Aukštaitijos vandenys“ ir juos vykdančia „Gerbūsta“ sutarta laikinai sustabdyti darbus ir pakoreguoti projektą. Vandentiekio ir nuotekų tinklai bus tiesiami po žeme neardant grindinio
Miesto Savivaldybės vadovams teks pasukti galvas, kur surasti lėšų ne tik Birutės g. grindiniui išsaugoti, bet ir vakar „Gerbūstos“ statybininkų po asfaltu surastam grindiniui gretimoje Š.Mero gatvelėje.
Pasak Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto Benjamino Pučkio, autentiškų radinių neketinama užasfaltuoti.
„Panevėžiečiai labai džiaugtųsi, jei XIX a. grįstas grindinys būtų išsaugotas“, – teigė B.Pučkis.
Istorikai spėja, kad Birutės g. atkastas grindinys gali būti paklotas dar 1835-aisiais, kai Panevėžyje akmenimis buvo išgrįstos pirmosios gatvės. XX a. pradžioje iš 30-ies miesto centro gatvių grindinys buvo paklotas 24-iose. Tačiau sovietmečiu jų neįtraukus į saugotinų objektų sąrašą grindiniai užlieti asfaltu.
Akmeninis grindinys dengė ir visą Laisvės aikštę, tačiau, manoma, kad ne kartą ją rekonstruojant didžioji dalis autentiškos dangos buvo išardyta ir išvežta.
Paveldą apgina gyventojai
Panevėžio istorinis paveldą gyventojai apsaugo nebe pirmą kartą.
Praėjusių metų pavasarį Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys sustabdė statybos darbus Senamiesčio g., vietiniams gyventojams pastebėjus statybvietėje besimėtančius žmonių kaulus.
Individualų namą statantys meistrai apie makabrišką radinį nutylėjo.
Istorikų nuomone, statybos atvėrė prieš kelis šimtmečius veikusias miesto kapines.
Kas turėtų pasirūpinti protėvių palaikais, Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys nesutaria iki šiol.
