Tikima, kad kai kurie dokumentai nė karto nebuvo išspausdinti ir literatūros ekspertams gali padėti naujai pažvelgti į vieną garsiausių XX a. rašytojų.
Teismas turėtų nuspręsti, ar ekspertų įvertinti dokumentai turėtų būti ir toliau saugomi banko saugyklose, ar juos reikėtų perduoti archyvui ir leisti išspausdinti visuomeninėms reikmėms.
Šiuo metu vyksta teisinis ginčas, kam priklauso dokumentai: Izraeliui ar seserims Evai ir Ruti Hoffe.
F. Kafka mirė 1924-aisiais. Jis paliko tokias instrukcijas M. Brodui: „Brangusis Maxai, mano paskutinis noras – kad būtų sudeginta viskas, ką paliksiu po savo mirties.“ Kaip žinia, M. Brodas paskutinės F. Kafkos valios nepaisė ir nusprendė išspausdinti „Procesą“, „Pilį“ ir „Ameriką“.
Kai M. Brodas pabėgo iš Prahos 1939-aisiais, jis pasiėmė lagaminą su F. Kafkos dokumentais į Tel Avivą. Vėliau jis padovanojo „Pilies“ ir „Amerikos“ rankraščius Oksfordo universtitetui, tačiau „Procesą“ pasiliko sau.
1968-aisiais M. Brodas mirė, o dėl jo išsakytos paskutiniosios valios diskutuojama iki šiol, mat jis dokumentų archyvą paliko saugoti savo sekretorei Esther Hoffe, kuri po kelių metų pardavė kai kuriuos F. Kafkos dokumentus, taip pat ir „Proceso“ rankraštį. Po mirties 2007-aisiais ji visus likusius rankraščius paliko dukterims Evai ir Ruti.
Izraelio nacionalinės bibliotekos atstovai teigia, kad E. Hoffe neturėjo teisės parduoti ką nors iš F. Kafkos palikimo.
Manoma, kad Eve Hoffe dalyvaus saugyklų atidarymo ceremonijoje. Teismas į šį įvykį taip pat delegavo savo atstovus.
Literatūros specialistai teismui turės pateikti tikslų saugyklose saugomų dokumentų sąrašą. Tuomet ir bus sprendžiama dėl jų ateities.
