Dar nenusprendė
Penkiolika metų – net tris kadencijas – Juozo Miltinio dramos teatrui vadovavęs Rimantas Teresas dar nenusprendė, ar liks šiame poste ir po rugpjūčio 7-osios. Laiko sprendimui dėl ketvirtos kadencijos priimti beveik nebeliko: jeigu R. Teresas nuspręs dalyvauti konkurse ir toliau vadovauti teatrui, dokumentus Kultūros ministerijai turės spėti pateikti iki birželio 30-osios.
Pats teatralas tvirtina laiko dar turintis. „Kol kas nežinau, ar apskritai dalyvausiu konkurse, – Joninių išvakarėse sakė pakalbintas R. Teresas. – Laiko dar turiu. Pažiūrėsim. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Be to, skubėti nėra kur.“
R. Teresas sako teatrui atidavęs daug. „Tris kadencijas vadovavau, – kalbėjo jis. – Penkiolika metų atiduota teatrui. Jei dalyvausiu konkurse ir būsiu išrinktas dar penkeriems metams, tęsiu pradėtus ir nebaigtus darbus. O jų, patikėkite, yra daug. Dabar negalvoju apie konkursą. Kai jis įvyks, tada ir bus galima apie jį kalbėti.“
Užsiminęs apie nebaigtus darbus, R. Teresas aiškino, jog reikia užbaigti teatro fojė rekonstrukciją, pasiruošti Baltijos šalių teatrų festivaliui, vyksiančiam Panevėžio dramos teatre spalio 8–12 dienomis.
„Be to, lapkričio 18 dieną Juozo Miltinio dramos teatras minės 70-metį, – priminė direktorius. – Jubiliejui būtina gerai pasirengti.“
Kaip didžiausią parengiamąjį darbą R. Teresas įvardijo atminimo lentelių ant pastatų, kuriuose gyveno iškilios Panevėžio teatro asmenybės, parūpinimą.
„Tokios lentos atsiras ant namų, kuriuose gyveno Kazys Vitkus, Steponas Kosmauskas, Henrieta Hokušaitė, Margarita Kosmauskaitė, Vygantas Kosmauskas ir Albertas Stepanka, – vardijo R. Teresas. – Taigi darbų tikrai daug.“
Pretendentų neišdavė
Kultūros ministerijos Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Marija Kutienė „Panevėžio balsui“ patvirtino, kad konkursui eiti Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pareigas dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio galo.
„Paskutinė diena, kada galima pateikti dokumentus konkursui, – birželio 30-oji. Laiko dar yra“, – sakė M. Kutienė.
Tačiau iš kelių pretendentų vadovauti vienam garsiausių Lietuvos teatrų ministerija jau yra gavusi dokumentus, jos darbuotoja nepanoro atskleisti.
„Kas pasikeis, jeigu pasakysiu? – spyriojosi Personalo skyriaus vyriausioji specialistė. – Kai baigsis terminas dokumentams pateikti, tada ir paaiškės, kiek norinčiųjų dalyvauti konkurse. Dabar tikrai nesakysiu.“
Konkursas – geras dalykas
Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius mano, jog gerai, kad ministerija kas penkerius metus skelbia vis naują konkursą teatro vadovo vietai užimti.
„Sudaroma galimybė pakeisti kultūros įstaigos vadovą, – sakė aktorius. – Tuomet pretendentai užimti postą privalo pateikti programas, kuriose išvardinti tikslai, uždaviniai bei kūrybinė veikla. Tokie konkursai – teigiamas dalykas, nes juose gali dalyvauti ir buvę teatrų vadovai. Tačiau jiems reikia pasitempti ir pristatyti programą ateičiai – penkeriems metams.“
Dar viena teigiama tokios tvarkos pusė, anot L. Sėdžiaus, yra tai, kad konkursai neleidžia vienam ir tam pačiam asmeniui ramiai užsisėdėti vadovo kėdėje. O jei nori joje išsilaikyti – netingėk pamąstyti apie pakeitimus, perspektyvas.
„Konkursas padeda pasitikrinti, ar pretendentas tinkamas eiti teatro vadovo pareigas“, – priduria L. Sėdžius.
Aktorius įsitikinęs, kad ir Panevėžio miesto savivaldybė turėtų skelbti tokius konkursus su įrašyta sąlyga, kad teatrų, koncertinių įstaigų vadovai priimami penkerių metų kadencijai.
„Tą juos įpareigoja daryti Teatrų, koncertinių įstaigų įstatymas, įsigaliojęs 2005 metų pradžioje. Pirmas žingsnis jau padarytas, nes ką tik skelbto konkurso užimti koncertinės įstaigos „Panevėžio garsas“ direktoriaus postą sąlygose ir buvo įrašyta, kad su konkurso laimėtoju bus sudaryta penkerių metų terminuota darbo sutartis. Toks rotacijos principas – sveikintinas dalykas, nes, reikia pripažinti, kai kurių kultūros įstaigų vadovai užsisėdėjo“, – atvirai sakė L. Sėdžius.
Seniems vadovams įstatymas negalioja
Miesto Savivaldybė pavaldžių kultūros įstaigų turi ne vieną: Lėlių vežimo teatras, teatras „Menas“, Muzikinis teatras, kultūros centras „Garsas“. Visų minėtų įstaigų vadovų darbo stažas – daugiau kaip penkeri metai.
Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė aiškina, kodėl su išvardytų kultūros įstaigų vadovais darbo sutartys sudarytos ne penkerių metų kadencijai.
„Įstatymas buvo patvirtintas 2004 metų birželio 1 dieną, o įsigaliojo nuo 2005 metų pradžios, – sakė ji. – Išvardytų kultūros įstaigų vadovai į darbą buvo priimti iki įsigaliojus šitam įstatymui, todėl jiems jis negalioja. Tiesa, jeigu bent vienos įstaigos vadovas išeitų iš darbo, tuomet Savivaldybė skelbtų konkursą, tad naujai priimtam kultūros įstaigos vadovui šis įstatymas galiotų ir su juo būtų sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams.“
Vadovo dosjė
Rimantas Teresas gimė 1955 metų rugpjūčio 16 dieną Kuršėnuose. 1981 metais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedrą (profesorės Irenos Vaišytės kursas) ir tais pačiais metais buvo priimtas į Panevėžio dramos teatrą (dabar Juozo Miltinio dramos teatras) aktoriumi. Nuo 1996 metų – teatro vadovas.
Įsimintini vaidmenys:
Mėrūnas – V. Krėvės „Žentas“, rež. J. Dautartas.
Alfredas – E. fon Horvato „Vienos miško pasakos“, rež. J. Dautartas.
Juokdarys – J. Grušo „Mykolas Glinskis“, rež. J. Dautartas.
Jis – K. Sokolovo „Liūdna karvė ir švelnusis jautis“, rež. P. Stoičevas.
Arnholmas – H. Ibseno „Moteris iš jūros“, rež. S. Varnas.
Poetas – S. I. Vitkievičiaus „Mažajame dvarely“, rež. S. Varnas.
Devis – H. Pinterio „Sargas“, rež. G. Gabrėnas.
Kazys – Vaižganto „Nebylys“, rež. A. Pociūnas.
