Apie keliasluoksnėmis glazūromis padengtus paskutiniuosius dailininko reljefus prof. Irena Veisaitė rašė: ”Mane tikrai sujaudino V. Žuko keramika. Ir kažkodėl pasidarė liūdna, nes tos gražios, prasmingos, tyros dailininko skeveldros susišaukia su dabartine pasaulio būsena – mūsų planeta kartais atrodo pati suskilusi į tokias šukes. Atrodo, surinktum jas iš šiukšlyno ir atstatytum pasaulio grožį, vertybes, tikėjimą harmonijos galimybe”.
Menotyrininkai pastebi, kad V. Žuko sudėtingai glazūruoti ir 1000-1200 laipsnių krosnyse išdegti augaliniai ornamentai, angelai, pabaisos ar iškilios širdys yra tokios įtaigios, lyg būtų saldžios, kvapnios, virpančios. Dailės kritikai ginčijasi ar dailininkas tęsia senąsias keramikos tradicijas, ar laužo jas; modernizmas tai ar postmoderizmas - tačiau visi pripažįsta, kad žėrintys dailininko reljefai žadina pozityvias emocijas ir ypač tinka moderniuose interjeruose.
Dailėtyrininkas Helmutas Šabasevičius V. Žuko parodos Suomijoje kataloge rašė, kad šio dailininko veikla “gali būti suprantama kaip kūrybinės dvasios pergalė prieš žemiškąjį laiką: tarsi užtektų evangeliškai tarti "kelkis!" ir išdžiūvusi taurė vėl prisipildytų vyno, o į sustingusį kūną vėl grįžtų siela".
S. Teitelbaumas mokėsi Vilniaus ir Salzburgo dailės akademijose, jo kūryba su pasisekimu rodyta Leipzige, Salzburge ir Paryžiuje, Lotynų kvartalo galerijoje. Nors dailininko originalus, sodrus, ekspresyvus tapymo stilius vadinamas tiesiog “teitelbaumišku”, bet specialistai S. Teitelbaumo kūryboje įžvelgia ir M. Chagallo, P. Picasso ir S. Dali įtakas.
V. Žukas žinomas savo įvairiapuse meno, vadybos ir žurnalistine veikla, tačiau glazūruota keramika yra paskutinė ir, autoriaus žodžiais, “pati didžiausia jo aistra”. Menotyrininkė Nijolė Adomonytė, rašydama apie vieną iš V. Žuko parodų, pastebėjo, kad jam “duotas toks stiprus profesionalo instinktas, kad aplinkybės bejėgės ką nors pakeisti”.
Vien per paskutinius metus V. Žukas surengė septynias keramikos parodas, dalyvavo keliuose pleneruose, tarp jų Chaimo Soutine tarptautiniame renginyje. Beveik pusė tūkstančio jo tapybos bei keramikos darbų, koliažų ir piešinių yra užsienio kolekcininkų rinkiniuose.
Pristatydamas šios vasaros V. Žuko parodą Antano Mončio galerijoje Palangoje, eseistas Rolandas Rastauskas žaismingai palygino dailininką su mitiniu karaliumi Midu, kurio rankose viskas pavirsta į auksą.
