Šiemetinė festivalio programa sudaryta iš trijų dalių. Vilniečiams ir sostinės svečiams bus pristatyti naujausi ir įdomiausi choreografų iš visos Lietuvos darbai, festivalio žiūrovai turės progą stebėti pasaulinio lygio šokio trupių iš Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos bei Nyderlandų pasirodymus. Be to, festivalio rengėjai itin džiaugiasi, galėdami Lietuvos publikai pristatyti ir jau kurį laiką užsienyje kuriančių lietuvių choreografų, reziduojančių Belgijoje, Suomijoje bei Jungtinėje Karalystėje, spektaklius.
Simboliška, jog festivalį atidarys viena „Naujojo Baltijos šokio“ senbuvių – choreografė Aira Naginevičiūtė ir jos šokio kompozicija „Ego ir ID“. Tačiau be jos ir kitų puikiai lietuvių žiūrovams žinomų kūrėjų – Loretos Juodkaitės ir Agnijos Šeiko – darbų, šiųmetiniame festivalyje mirgės ir keletas naujų, šokio mėgėjams dar ne taip gerai pažįstamų veidų.
A. Naginevičiūtės mokinė Dovilė Petkūnaitė naujame spektaklyje „Movie Never Made“ nagrinės moters vienišumo problematiką; JAV šokio studijas baigusi Lina Puodžiukaitė kartu su Kauno šokio teatro „Aura“ trupe prisistatys šokio spektakliu „Metų laikai“, sukurtu pagal garsųjį Antonio Vivaldi koncertinį ciklą, o dar du „Auros“ auklėtiniai – jauni šokėjai ir choreografai Raimonda Gudavičiūtė ir Mantas Stabačinskas – šokio kompozicijoje „Taip“ ieškos savivokos per muziką ir šokį galimybių. Žmogaus reakcijas į maistą ir pažinimą per skonį tyrinės choreografė iš Klaipėdos Inga Kuznecova, debiutuojanti spektakliu „Mikas ir pusryčiai“, o dar viena debiutantė – choreografė Giedrė Ubartaitė spektakliu „Paunksmė“ mėgins pristatyti ne tik savo meninį braižą, bet ir neseniai susibūrusį kolektyvą „Vėjo musės“.
Anuomet su pirmaisiais „Naujojo Baltijos šokio“ festivaliais savo kūrybinį kelią pradėjusi, tačiau šiuo metu Belgijoje gyvenanti Rasa Alksnytė šokio miniatiūrų vakaru „Prarastos sielos“ pradės šiųmetinių „sugrįžimų“ seriją. Ją pratęs jaunos lietuvių choreografės Deimantės Prišmantaitės ir britų šokio kolektyvo „Collaborative Dance Experience“ šokio spektaklis „Toli viduje“, o užbaigs – choreografo ir šokėjo Andriaus Katino kartu su suome Maria Saivosalmi sukurtas spektaklis „Prielaidos jaunos moters portretui / Sudie, Ana Karenina“.
„Naujojo Baltijos šokio“ organizatorių sudaryta užsienio atlikėjų programa – tikra žanrinė ir stilistinė vaivorykštė. Pirmąjį festivalio vakarą Menų spaustuvėje karaliaus hip-hopas. O tiksliau, gatvės ir hip-hopo šokio kūrėjų Sébastieno Ramirezo ir Raphaelio Hillebrando (Prancūzija/Vokietija) spektaklis „Kartu, pavieniui“, neabejotinai pradžiuginsiantis ne vien šio stiliaus gerbėjus. Be to, festivalio žiūrovai turės puikią progą pamatyti ne pirmą kartą į „Naująjį Baltijos šokį“ sugrįžtantį ir mūsų šokio mėgėjų jau spėtą pamilti norvegų choreografą Jo Strømgreną. Kūrėjas Lietuvos publikai pristatys vos prieš porą dienų pasaulinę premjerą atšventusį naujausią savo spektaklį „Eksperimentas“, kaip visad šmaikščiai ir aštriai analizuojantį nedidelių bendruomenių realybę.
„Naujojo Baltijos šokio“ rengėjai be galo džiaugiasi, jog pagaliau, po daugelį metų trukusių neformalių derybų, į festivalį atvyksta pasaulinio masto šiuolaikinio šokio įžymybė Emio Greco. Jo ir Pieterio C. Scholteno vadovaujamos trupės „Emio Greco|PC“ sukurta šokio kompozicija „Double Points: HELL“ buvo ne tik pristatyta prestižinio Avinjono teatro festivalio pagrindinėje programoje, bet ir pačios Pinos Bausch buvo pakviestas dalyvauti jos organizuojamame festivalyje Vokietijos mieste Vupertalyje. Į spektaklį susirinkę žiūrovai turės galimybę pamatyti ir šių choreografų kartu su jauna britų kino režisiere Jocelyn Cammack susuktą šokio filmą „Piano di Rotta“.
Nutrūktgalvišką, pavojingais akrobatiniais triukais, netikėtais plastiniais sprendimais gluminantį trupės „Mute Comp.“ iš Danijos fizinį teatrą ir spektaklyje „Post Secret“ skambančias gerklinio dainavimo maniera atliekamas melodijas keis subtilus, paprastumu ir grožiu užburiantis švedų šiuolaikinio šokio žvaigždės Örjano Anderssono trupės grynojo šokio spektaklis „Pasivaikščiojimas vodevilyje“. Ne veltui šiems, šokio kritikos išgirtiems ir daugelį pasaulio šalių apvažiavusiems kolektyvams patikėta Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji scena.
