Šiais metais Kauno gyventojus Jono Jučo sumanyta renginių plejada pakvietė jau jubiliejinį, dvidešimtąjį kartą ir yra skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui. Kažkada megėjiškai organizuotas festivalis nūnai jau tvirtai tapo svarbiausiu Lietuvos džiazo įvykiu, savotiška šalies džiazisto entuziastų vizitine kortele, garsinančia šalį net ir už Europos ribų. Renginiuose jau susiformavo ir nusistovėjo tvirtos, būtent „Kaunas Jazz 2010“ festivaliui būdingos tradicijos ir įpročiai.
Vienas tokių įpročių – vėlyvą penktadienio popietę į Kauno senamiesčio „baltąja gulbe“ vadinamą Rotušę pakviečiami ištikimiausi džiazo mylėtojai, vietos politikai ir žiniasklaidos atstovai. Juos pasitinka festivalio „tėvas“, sumanytojas ir kultūros eksministras Jonas Jučas su žmona Audra bei dukra, tvarkančia festivalio reikalus, Indre.
Čia, pagal nerašytą tradiciją, pristatomas festivalio apdovanojimas klausytojų favoritams „Jazz eaters award“ bei į festivalio rengėjų rankas perduodamas simbolinis Kauno miesto raktas. Tatai reiškia, jog visą savaitgalį antrame pagal dydį Lietuvos mieste valdys džiazas.
Paskutinę festivalio dieną Kaune šis suvenyrinis raktas tiesiog ant scenos bus taikiai grąžintas teisėtam miesto vedliui, merui Andriui Kupčinskui.
Šiemet festivalio organizatorius ir dalyvius, be kita ko, pasveikino ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė bei ministras pirmininkas Andrius Kubilius. O tuomet Kauno senamiesčio širdyje, Rotušėje nuskambėjo pirmosios festivalio gaidos, mat po vadinamosios „oficialiosios“ dalies savo pasirodymą atliko jaunasis Nomme Jazz konkurso laureatas iš Suomijos Tuomas Juhani Turunen.
Netrukus po iškilmingos ceremonijos Kauno Rotušėje, miesto centre atgyja Kauno karilionas šalia Lietuvos karo muziejaus. Čia penktadienio vakarą suskambo Juliaus Vilnonio atliekamas kūrinys „Pavasaris“. Apačioje susirinkusių šimtų kauniečių veidai nušvito.
Daugybei žmonių šie varpų dūžiai iš tikro simbolizuoja pavasario atėjimą.
Tuo pat metu visai netoliese, skambant puikiam džiazui, Vienybės aikštėje susirinkę šimtai vaikų dalyvavo vaikų piešimo ant grindinio akcijoje. Kreidelėmis, akriliniais dažais ir kitomis priemonėmis berniukai ir mergaitės piešė savąjį džiazo įsivaizdavimą ant pilkų plytelių. Daugybė vaikų ir jų auklėtojų labiausiai laukia būtent šios festivalio dalies. Šiemet jų neapvylė ir oras.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) renginių salėje vyksta tradicinis ritualas. Čia renkasi Kauno aukštuomenė, prijaučianti džiazui. Čia pamatysi daugybę bohemos atstovų, politikų, intelektualų ir kitų „VIP“, mat būtent VDU koncertų salėje rengiamuose koncertuose būtina sušmėžuoti kiekvienam, laikančiam save tikru džiazo gurmanu. Bilietai čia nepigūs, todėl prie įėjimo vyksta dalybos kvietimais, mėginama ieškoti galinčių pravesti į koncertą. Būtent šioje vietoje penktadienio vakarą Kaune susimato dešimtys vienas kito visus metus neregėję žmonės.
Visa tai palydi parodomieji apsikabinimai, aštrus humoras ir platūs mostai. Netrukus ant scenos festivalio žiūrovams pateikiamas akibrokštas – atidaryti koncerto ant scenos nepasirodo gyvasis festivalio simbolis, ilgametis jo vedėjas bei vienas geriausių šalyje džiazo žinovų, Alfredas Kukaitis. Visada kostiumuotas ir pasitempęs, kultūringo balso tono bei su vos pastebimu ironišku šypsniu veide. Vietoj to ant scenos iškyla pirmojo „Kaunas Jazz 1991“ festivalio vedėjas Audrius Giržadas su kolege, sukeldami nuostabą daugybei klausytojų. Tiesa, kiek vėliau pasirodė ir pats A.Kukaitis su tradiciškai jį scenoje lydinčia festivalio meno vadove Indre Jučaite.
Pristačius ant scenos virpinti instrumentų pakilo viena kertinių Lietuvos džiazo figūrų – garsusis akustinio ir elektrinio boso virtuozas Leonidas Šinkarenko, kuriam talkino Dainius Pulauskas, Valerijus Ramoška, Vytautas Labutis bei Linas Būda. Taigi, pono Leonido penketuko pasirodymas tapo puikiu aperityvu iš JAV atvykusiam atlikėjų trio, vadovaujamam gitaristo Stanley Jordano. Su juo į sceną užkopė ir bosistas Charnettas Moffettas su būgnininku Kenwoodu Dennardu.
Vykstant koncertui VDU salėje ir jam dar neužgesus, netoliese esančioje Vienybės aikštės scenoje prasidėjo „Kaunas Jazz“ filmų peržiūra. Tai – dar viena festivalio tradicija, mat kiekvienais metais vis kitas režisierius kuria filmą apie tuometinį Kauną pavasariui žadinusį renginį. Taigi, norintiems prisiminti kas vyko ankstesniais koncertais (o ištikimiems festivalio lankytojams vėl pasinerti maloniose emocijose) verta apsilankyti tokiose peržiūrose. Kita tokia džiazo mėgėjų laukianti peržiūra Vienybės aikštėje numatyta šeštadienio vidurdieniui.
Be to, šeštadieniui dar numatytas tapytojo Mindaugo Juodžio kūrybos parodos atidarymas, Kauno filharmonijoje klausytojus pakvies Mykolas Bazaras bei Andžėjaus Jagodžinskio trio, lauko koncertai su džiazo madomis ir puošniais fejerverkais bei tradiciniu „Saulės kliošo“ pasirodymu bei kiti festivalio „Kaunas Jazz 2010“ akcentai.
O tuo tarpu penktadienio džiazo porciją vainikuos viename klube pasirodysiantis charizmatiškasis brazilas Chico Chagas. Londone gyvenantis ir pernai publiką tiesiog abstulbinęs ir pakerėjęs savo energingu pasirodymu, šis jaunas vyras pelnė ir klausytojų apdovanojimą „Jazz eaters award“.
Skaitytojų dėmesiui, gražiausios „Kaunas Jazz 2010“ penktadienio akimirkos – nuotraukose
