Kaip pranešė Seimo spaudos tarnyba, valstybinei Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijai ir jos sudarytai programai vadovaujantis A.Paulauskas išsiuntė kvietimą UNESCO generaliniam direktoriui Koichiro Matsuurai (Koičiro Matsurai) kitų metų gegužės mėnesį atvykti į Vilnių.

Primindamas Lietuvai reikšmingą UNESCO Generalinės konferencijos 32-osios sesijos sprendimą, kuriuo Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis įtrauktas į UNESCO 2004-2005 metų reikšmingų sukakčių kalendorių, Seimo vadovas tikisi, jog K.Matsuura galės šia proga dalyvauti iškilmingame Seimo posėdyje.

"Jūsų dalyvavimas būtų naudingas ne tik mūsų tautos atstovams - parlamentarams, bet taip pat būtų įdomus ir toms institucijoms bei pareigūnams, su kuriais pagal vizito programą sutiktumėte susitikti", - rašoma A.Paulausko kvietime.

"Šiuolaikinėje visuomenėje tokio pobūdžio sukaktis primins išskirtinį vienos iš Europos tautų patyrimą - kaip galima politinio draudimo sąlygomis išplėtoti informacinių ryšių tinklą, kad lotyniškoji kultūra ir lietuvių ryšys su Europos kultūra išliktų", - sakoma Seimo pirmininko laiške.

Seimas 2004-uosius metus yra paskelbęs Kalbos ir knygos metais. Vyriausybei buvo pasiūlyta kitų metų biudžete numatyti lėšų Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarytos ir patvirtintos programos įgyvendinimui remti.

Pasak pranešimo, programa sudaro galimybę išplėtoti lietuvių kalbos vartojimą per šiuolaikiškas technologijas, plačiau pristatyti Lietuvos kultūros laimėjimus, paskatinti susidomėjimą naujausiais knygotyros darbais, susigrąžinti iš užsienio, atnaujinti nacionalines vertybes, skirti daugiau dėmesio istorinių šaltinių, kitų paminklų išsaugojimui arba sukūrimui.

Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio paminėjimas yra įtrauktas į prestižinį 2004-2005 metų UNESCO minimų datų sąrašą, kuriame yra pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelniusių žmonių bei įvykių jubiliejinės datos.

Po 1863 metų sukilimo Lietuvoje Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis.

Vietoje lotyniškų rašmenų buvo įvesta kirilica, tačiau slapta iš užsienio į Lietuvą buvo gabenamos knygos ir lotyniškais rašmenimis. Keli tūkstančiai knygnešių buvo suimti, nemažai jų buvo ištremta į Sibirą.

Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą caras Nikolajus II-asis panaikino 1904 gegužės 7-ąją. Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją