Tai - pasaulinę šlovę aktorei atnešusi Josefo von Sternbergo (Jozefo fon Šternbergo) juosta "Žydrasis angelas" (1930), JAV kurtas filmas "Marokas" (1930), naujas aktorės talento briaunas atskleidusi Franko Borzage'o komedija "Troškimas" (1936) ir Billy Wilderio (Bilio Vailderio) komedija "Užsienio reikalai" (1948).
Filmų peržiūras papildys lapkričio 6 dieną Teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaroma fotografijų paroda "Marlene Dietrich - nuotraukose įamžinta legenda", esto šansonjė Erkki (Erkio) Otsmano atliekamų M.Dietrich dainų vakaras lapkričio 14-ąją ir Anželikos Cholinos šokio spektaklis pagal M.Dietrich dainas "Moterų dainos" lapkričio 10 dieną.
M.Dietrich (1901-1992) "atrado" Holivudo režisierius J.von Sternbergas. 1929-aisiais jis atvyko į Berlyną kurti filmo "Žydrasis angelas" ir ieškojo aktorės, kuri galėtų suvaidinti vulgarią kabareto dainininkę.
Iki tol M.Dietrich vaidino teatre ir kine, tačiau šlovės aukštumų nebuvo pasiekusi. Tačiau nuo tos akimirkos, kai menkai žinomą aktorę patvirtino Lolos-Lolos vaidmeniui, iš jos buvo reikalaujama tik vieno: daryti įspūdį.
Estetas J.Sternbergas "sukūrė" šaltos, pavojingos vyrams "moters-vamp" tipažą. Po griežtos dietos apvaloka aktorė virto liekna "gracija" su įdubusiais skruostais, kuri laužys vyrų širdis "Ispaniškame kaprize", seks paskui juos į dykumą filme "Marokas", išduos valstybės paslaptis "X-27", net pasišvęs šeimai ar taps prostitute ("Blond Venera").
Jos herojėms paklūsta imperijos ("Imperatorė"), jos keliauja po tolimas šalis ("Šanchajaus ekspresas"), dainuoja, šoka, keri ir šokiruoja.
Kartu su operatoriumi Lee Garmesu (Ly Garmesu) režsisierius sukūrė aktorei specialų apšvietimą, kuris ypač pabrėždavo jos skruostikaulius, o skruostai likdavo paslėpti šešėlio. Marlene veidas tapo mįslingo moteriškumo simboliu. Pasislėpusi už šydo arba po milžiniškos skrybėlės bryliais, įsisupusi į cigarečių dūmus, ji likdavo tokia pat neprieinama ir neįspėjama kaip ir Greta Garbo.
Po septynių kartu su J. von Sternebrgu sukurtų filmų, fatališkos moters įvaizdis buvo išsemtas. M.Dietrich į šią krizę reagavo, "sušildydama" neprieinamos moters įvaizdį. Neprieinamumo aurą pakeitė ryžtingas moteriškumas.
1939 metais aktorė gavo JAV pilietybę. Antrojo pasaulinio karo metu ji dainavo antihitlerinės koalicijos kareiviams.
Po karo vaidmenų mažėjo. Į madą atėjęs realizmas nelabai "lipo" prie rafinuotų, išraiškingų aktorės judesių ir hipnotizuojančio jos žvilgsnio. Tad dėsninga, kad aktorei buvo parankiau tęsti dainininkės karjerą.
Dvidešimt metų "gražiausia pasaulio močiutė" važinėjo po pasaulį su koncertais. Gyvenimo pabaigoje ji kovojo su senatve ir kūrė amžinos jaunystės iliuziją. Aktorė palaidota gimtajame Berlyne.