Dramaturgo, scenaristo ir kino režisieriaus F. Vebero pagrindinė kūrybos tema – mažas žmogus, kuris beveik visose autoriaus komedijose įkūnija vieną Fransua Pinjono personažą, bet pasižymi daugiaplaniu įvaizdžiu. Pjesę „Kvailių vakarienė“ F. Veberas sukūrė 1991 metais, o po septynerių metų pastatė filmą „Vakarienė su priekvailiu“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Thierry Lhermitte ir Jacques Villeret. Pjesė išpopuliarėjo ir buvo dažnai statoma teatruose.
F. Vebero komedijos „Kvailių vakarienė“ Michailo Poliščiuko sceninė redakcija sulaukė didžiulio pasisekimo antreprizėje, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka G. Chazanovas ir O. Basilašvilis. Spektaklis pagal šią pjesę sėkmingai rodomas Volgogrado, Vladimiro, Kirovo, Rygos, Stavropolio, Taganrogo ir kituose teatruose.
“Kvailių vakarienė” - tai psichologinė situacijų komedija, sukonstruota iš šmaikščių dialogų. Leidėjas Pjeras Brošanas su draugais kiekvieną trečiadienį suruošia vakarienę, kurios tikslas – atsivesti su savimi kvailį ir jį prašnekinti. Laimi tas, kurio kvailys „geriausias“. Pjero kandidatas – Fransua Pinjonas, mokesčių departamento tarnautojas. Dėl radikulito priepuolio Pjeras atšaukia vakarienę su draugais, bet atšaukti susitikimą su Fransua jam nepavyksta. Svečio atėjimas sukelia aibę netikėtumų ir katastrofų, kurie apverčia Pjero gyvenimą aukštyn kojom.
Populiarios komedijos moralas skelbia, jog negalima žeminti žmogaus. “Mano manymu, šiandien kaip niekada svarbu budinti žiūrovo sąmonėje nykstančius jausmus - atjautą ir užuojautą kitam žmogui. Norėjosi, kad spektaklis gautųsi šviesus, kad žmonės nusišypsotų, bet dabar jau įžvelgiu jame ir liūdesio gaidelę. Kai „Kvailių vakarienė“ pirmą kartą buvo pastatyta Rusijoje, žiūrovai leipo juokais kiekvienoje scenoje, o šiandien kai kas skamba lyg juokas pro ašaras. Gal tai ir gerai – vadinasi, laikas daro įtaką pjesei”, - sako M. Poliščiukas.
Režisierius įsitikinęs, jog mažo žmogaus tema yra visada aktuali ir idealiu tokio vaidmens atlikėju jis įsivaizduoja legendinį Čarlį Čapliną. Pasak M. Poliščiuko, „Kvailių vakarienė“ pavojinga tuo, kad su visu tariamu savo lengvumu, ji reikalauja iš aktorių absoliučios koncentracijos ir tiesioginio bendravimo. „Tai trečias mano pastatymas Lietuvos rusų dramos teatre su man patinkančia trupe. Dirbu su konkrečiais aktoriais ir jų individualybės yra man atspirties taškas. Pagrindinius vaidmenis, kuriems reikalinga išskirtinė energetika ir žavesys, spektaklyje kuria aktoriai Aleksandras Agarkovas (Pjeras Brošanas) ir Dmitrijus Denisiukas (Fransua Pinjonas). Pastarasis repeticijų metu pabuvojo visų personažų kailyje, kol galiausiai jam teko pagrindinio „Kvailių vakarienės“ herojaus Fransua Pinjono vaidmuo“, - pasakoja M. Poliščiukas.
Režisierius sako nenorėjęs Fransua Pinjono parodyti idiotu, nes jis toks nėra. Tai paprastas statistinis pilietis ir tarnautojas, kuris nepaisant savo karčios gyvenimiškos patirties, neprarado tikėjimo žmonėmis, moka žavėtis svetimu talentu, vertina kiekvieno žmogaus unikalumą ir skuba į pagalbą jos prireikus. Aplinkiniams nuoširdžiai reiškiantis savo mintis ir nemokantis meluoti žmogus atrodo neadekvatus – kvailas. “Mūsų spektaklio moralas – reikia atsakingai elgtis su kitu žmogumi. Turime būti tolerantiški ir gerbti kito žmogaus asmenybę“, - prieš premjerą scenos uždangos kraštelį praskleidžia režisierius M. Poliščiukas, kuris ateityje tikisi plėsti savo kūrybos ribas, neslepia norįs imtis rimtesnio žanro ir Lietuvos rusų dramos teatre statyti rusų klasiką.
