Nors daug kas piktinasi esą ne itin švankiu spektaklio pavadinimu, spaudos konferenciją surengęs Klaipėdos dramos teatro kolektyvas teigia, jog bilietai į premjerą jau išpirkti.
Itin susirūpinusiems morale spektaklio komanda suskubo paaiškinti keistoko pavadinimo prasmę. „Tautkrūša“ – tai žodžių „tauta“ ir „krūša“ sandūra. Pastarąjį Lietuvių kalbos žodynas komentuoja kaip „spūstį“, „sankaupą“.
Kitaip tariant, A.Giniočio režisuotame neįprasto žanro spektaklyje bus kalbama apie tautos, gyvenančios ne realų, o virtualų gyvenimą, vartotojiškos visuomenės, kurios dalis esame mes visi, susinaikinimą.
Tikrasis Vernerio Švabo radikalios komedijos pavadinimas – „Tautos sunaikinimas, arba Mano kepenys be prasmės“ – atsidūrė antroje afišos eilutėje. Spektaklis, A.Giniočio teigimu, nė iš tolo nebus panašus į kitus, pastatytus ir prieš 15 metų itin populiarius Vokietijoje.
„Tautkrūšos“ komanda repeticijų metu stipriai koregavo tekstą, adaptuodama jį mūsų žiūrovui ir kartu jį gerokai pašvelnindama. Tautkrūšą vaidinantis Vytautas Paukštė teigė, jog V.Švabo tekstas, pateiktas tiesiogiai, galėtų būti netgi šlykštus – Vokietijoje žiūrovams prieš einant jį žiūrėti buvo patariama net nevalgyti.
Galbūt ir klaipėdiečiams būtų prireikę prieš vaidinimą išdalinti maišelius, jeigu ne itin subtilus A.Giniočio režisūros braižas, gebėjimas tarsi lengva forma užkabinti gilius dalykus ir subtiliai apie juos kalbėti.
V.Paukštė, vaidinęs ir karalių, ir Dievą, pirmą kartą turėjo progos atsidurti moters kailyje. Ją aktorius vadino Giltine, mirtimi, pasiryžusia sunaikinti supuvusią visuomenę, ir tikino, jog tai pirmas ir paskutinis „moteriškas įvaizdis“ jo aktorinėje karjeroje.
Spektaklio kūrėjai prasitarė, jog žiūrovai turės galimybę ne tik pasyviai stebėti tai, kas juos naikina, bet ir bus tiesiogiai įtraukiami į reginį. „Tautkrūša“ - tai ne spektaklis, o daugkartinė akcija“,- tikino linksmai nusiteikusi komanda, neatmetanti galimybės kada nors jį suvaidinti ir prekybos centre.
