Apie dainuojamąją poeziją A. Kulikauskas sako, jog jam žanras nėra labai aiškus, greičiau – tai daina, parašyta ant poeto sukurto teksto. Jis ieško linijų, muzikinių sąskambių. Daugiausia kuria pagal lietuvių poetų M. Martinaičio, A. Verbos, J. Kunčino, J, Erlicko, J. Strielkūno, A. A. Jonyno ir kitų poeziją. “Prie verstinės poezijos ranka nekyla” – prisipažįsta kompozitorius.
Jonas Baltokas dirba Naujosios Vilnos laisvalaikio centre vaikų ir jaunimo sektoriaus vadovu. Jis – festivalio „Tai – aš” naktinių kocertų atrdimas. „Iš pašaukimo esu aktorius arba pedagogas, bet niekas „nepašaukia”, tad sukuos kaip išmanau. Groti pradejau pirmam kurse, pradžioje išilgine fleita, paskui gitara, lūpine armonikėle. Paskutinis atradimas – kazu”, - taip apie save kalba J. Baltokas.
Jį dainuojamoji poezija domina gana seniai. Pirmas ir neblestantis autoritetas - Vytautas Kernagis. Kaip ir jis, J. Baltokas stengiasi negroti svetimų dainų.
Šiemet svetainės lankytojų laukia nemažai naujienų. Nuolatiniai koncertų klausytojai galės įsigyti abonementą.
Aistringiausius dainuojamosios poezijos gerbėjus organizatoriai burs į klubą.
Kaip ir ankstesniais sezonais, taip ir šiemet Dainuojamosios poezijos scena atvira pradedantiems. Belieka tikėtis jų noro ir laukti entuziazmo.