Šimtojo spektaklio proga „bohemiečiai“ vėl tampa studentais

Beveik ta pati ir visiškai skirtinga. Taip režisierės Dalios Ibelhauptaitės pastatytos operos „Bohema“ premjerinius spektaklius, parodytus prieš gerus trejetą metų, ir repetuojamus dabar ilgajam Kovo 11-osios savaitgaliui vertina patys solistai. Kitą sekmadienį žiūrovai pamatys 100-ąjį „bohemiečių“ (taip pasivadino režisierės suburti menininkai) spektaklį. Per tą laiką jie ne tik pasirodė keliuose visiškai skirtinguose miuzikluose ir operose, bet gerokai „ūgtelėjo“ kaip atlikėjai ir asmenybės. Tačiau DELFI kalbinti solistai tvirtino, kad „Bohema“ po poros metų pertraukos tarytum gimsta iš naujo – jau vien dėl to, kad kai kurie iš jų vėl susikeitė vaidmenimis.

Premjeriniai „Bohemos“, kurioje pasakojama apie XIX a. pradžios studentus paryžiečius, spektakliai buvo parodyti 2006 m. spalį ir gruodį. Giacomo Puccini opera Vilniuje buvo pastatyta praėjus 110 metų po pasaulinės premjeros, įvykusios 1896-aisiais Turino mieste Italijoje.

Londono, Sankt Peterburgo ir kitose pasaulio scenose dirbančius jaunosios kartos lietuvių talentus į projektą sukvietė D. Ibelhauptaitė, mados kūrėjas Juozas Statkevičius ir nacionalinės premijos laureatas dirigentas Gintaras Rinkevičius. Pagrindiniai vaidmenys tuomet teko užsienyje jau seniai dirbančiam Edgarui Montvidui, Joanai Gedmintaitei, Maskvos didžiajame teatre debiutavusiam Dainiui Stumbrui, Asmik Grigorian. Kartu su jais pasirodė Laimonas Pautienius, Egidijus Dauskurdis, Sandra Janušaitė, Arūnas Malikėnas.

2008-ųjų sausį atgimusioje „Bohemoje“ A. Grigorian tapo svajingąja Mimi, o S. Janušaitė – impozantiškąja Miuzete. Rodolfo partijai buvo pakviestas Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas Achmedas Agadi, šio vaidmens taip pat ėmėsi Tbilisio operos ir baleto teatro solistas Giorgis Onianis.

Šiemet kovo 11-14 d. vyksiančiuose spektakliuose solistai vėl keisis vaidmenimis, scenoje pasirodys Lauryna Bendžiūnaitė. Simboliška, kad būtent „Bohema“ taps šimtuoju „bohemiečių“ kompanijos, kuriai pavadinimą davė būtent ši opera, spektakliu. Jis bus atliktas kovo 14-ąją. „Kai mes pradėjome, G. Rinkevičius galvojo, kad parodysime 3 spektaklius, o aš – šešis. Pasirodo, gerokai prašovėme“, - prieš kurį laiką bendraudama su žurnalistais juokėsi D. Ibelhauptaitė.

„Bohemos“ vaidinimų tame šimtuke yra daugiausia – bemaž keturios dešimtys. Šie menininkai pastatė ir tokias operas, kaip Wolfgango Amadeaus Mozarto „Užburtoji fleita“, Ruggero Leoncavallo „Pajacai“, Jules'o Massenet'o „Verteris“.
„Bohemiečių“ fotosesija 2006 m. sostinės Užupio rajone, prie Vilnelės

„Sunku vaidinti studentus“, – prisipažino D. Stumbras, miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ atliekantis ir šilto, ir šalto mačiusio vyro, kuris keršydamas už žmonos išniekinimą ir neteisingą nuosprendį ima žudyti į jo kirpyklą užsukančius klientus, vaidmenį. „Bet toks darbas. Esame kompanija, nesijaučiame, kad praėjo keletas metų. Gal kitiems matyti, tačiau mes nejaučiame“, – juokėsi solistas.

L. Pautieniaus žodžiais, būsimoji „Bohema“ bus skirtinga nuo ankstesniųjų – ir dėl įgytos patirties, ir dėl to, kad vėl keičiamasi vaidmenimis. Jam antrina E. Dauskurdis – esą dešimtys spektaklių ir daugiau nei trejų metų pertrauka po premjerinės „Bohemos“ paliko savo žymę: „Po tiek laiko nebegali būti toks pat. Visi labiau subrendę, nors bus gal kiek laisvesni. Tada buvo didelė atsakomybė, pirmas spektaklis, galvojome, kaip geriau pasirodyti, dabar viskas „prie bajerio“. Kiekviename spektaklyje atrandi kažką naujo, kažkas spontaniškai išeina. Visi spektakliai skirtingi.“

Lyg patvirtindami solisto žodžius, tai vienas, tai kitas atlikėjas repeticijoje pradeda prunkšti. Atrodo, lyg A. Grigorian herojė ne vaduotųsi mirtimi, o gulėtų paplūdimyje. Bet kelias akimirkas papokštavę „bohemiečiai“ grįžta prie savo partijų ir lyg niekur nieko toliau vinguriuoja itališką tekstą.

„Justi, kad esame kiti žmonės, Viena vertus, gerokai patobulėjome, tapome didesni profesionalai. Tai suteikia naujų spalvų. Kita vertus, dingo pirminis jauduliukas, kai dar nieko nežinai. Tas baimės plasnojimas duoda savo šarmo. Dabar jo truputėlį, – kalbėjo A. Grigorian. – Mūsų tikslas, kad gyvenimiškos patirties žiūrovas nematytų. Žadame ir po daugelio metų sugrįžti į tą pačią „Bohemą“. Nesinorėtų grįžti žvaigždėmis.“

Solistė prisipažino, kad trijuose spektakliuose jau vaidinus Mimi, dabar darosi sunku atrasti tą naivią lyrinę personažę. Juolab kad prieš tai buvo „kampuotas“ ponios Lovet vaidmuo miuzikle „Svynis Todas“. Tačiau A. Grigorian prisipažino, kad „Bohema“ kartu su „Verteriu“ jai yra mieliausi spektakliai.

„Aš įsimylėjusi savo personažę! – atviravo L. Bendžiūnaitė. – Miuzete negalima nesižavėti. Ta moteris pilna pasitikėjimo savimi, mylinti save, jaučianti savo vertę, net nekreipiant dėmesio į obsesiją savo drabužiams. Aikštinga, kaprizinga – visa tai daro ją dar labiau patrauklią, moterišką. Sakyčiau, ji net nevaldo tų dalykų. leidžia sau būti kate, išskleidusia visus nagus iki galo. Ar dėl to nėra atstumianti? Ji turi didelę širdį ir tai geriausiai matyti paskutiniame veiksme. Ji pasiryžusi parduoti savo brangenybes, drabužius, kailius...“

„Bohemiečių“ fotosesija 2009 m. su skirtingų spektaklių kostiumais