"Šis muziejus - vienas moderniausių pasaulyje", - Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis per atidarymo ceremoniją sakė žurnalistams.
Naujasis muziejus įsikūrė pertvarkytuose XVII amžiaus pastatytuose Ostrogiškių rūmuose ant kalvos netoli Vyslos upės. Jame įdiegtos moderniausios audiovizualinės ir interaktyviosios technologijos lankytojams padės pasinerti į F.Chopino pasaulį.
Ekranai, projektoriai ir garsiakalbiai "leis lankytojams savarankiškai pasirinkti maršrutą per muziejų, pritaikytą prie jų poreikių ir suvokimo galimybių", muziejaus kuratorė Alicja Knast sakė naujienų agentūrai AFP.
Speciali lustinė kortelė lankytojams padės prieiti prie įvairios šiame muziejuje sukauptos garso ir vaizdo medžiagos, o kambaryje su minkštais krėslais ir lietimui jautriais ekranais vaikai galės sužinoti apie kompozitorių ir jo epochą.
Naujajame muziejuje taip pat bus saugoma didelė su F.Chopinu susijusių daiktų kolekcija, tarp jų rankraščiai ir pirmieji jo muzikinių kūrinių natų leidimai, laiškai, portretai ir asmeniniais daiktai.
F.Chopino krikšto liudijime nurodoma, kad jis gimęs 1810 metų vasario 22 dieną, tačiau kompozitorius ir jo šeima gimtadienį visada švęsdavo kovo 1-ąją.
Muzikas išvyko iš Lenkijos 1830 metais, prieš prasidedant 1831 metų sukilimui prieš Rusijos valdžią. Jis pirmiausiai persikėlė į Vieną, o vėliau gyveno Paryžiuje, kuriame mirė 1849 metais.
F.Chopino muzika - neatsiejama Lenkijos savasties dalis
Carinė Rusija jo muziką laikė kurstančia maištingas nuotaikas, o nacistinė Vokietija ją atvirai draudė, tačiau kompozitoriaus ir pianisto Fryderyko Chopino kūrinius lenkai iki šiol tebelaiko savo šalies ilgos kovos dėl nepriklausomybės simboliu.
Pasiklausęs F.Chopino "Mazurkų" ir jo "Revoliucinio etiudo", garsus XIX amžiaus vokiečių kompozitorius Robertas Schumanas sakė supratęs, kad prancūzų ir lenkų kilmės muziko kūriniuose "tarp žiedų paslėptos patrankos".
Galingą ir jaudinantį "Revoliucinį etiudą" F.Chopinas sukūrė išvykęs gyventi į Prancūziją, iš kurios buvo kilęs jo tėvas. Į tą šalį kompozitorius po 1830-1831 metų Lenkijoje vykusio sukilimo prieš tuo metu šalį valdžiusią Rusijos imperiją.
Lenkijos ir Lietuvos bendra valstybė dingo iš pasaulio žemėlapio 1795 metais, kai ją pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija.
F.Chopinas atsisakė priimti Rusijos imperijos pasą, todėl po sukilimo numalšinimo nebegalėjo grįžti į savo ir savo motinos tėvynę.
M.Schumanas pademonstravo ironišką įžvalgą, kalbėdamas apie Rusijos carą Nikolajų I: jeigu "šis galingas autokratiškas šiaurės monarchas suvoktų priešo pavojų, kuris glūdi Chopino kūriniuose..., jis uždraustų jo muziką".
Iš tikrųjų, po Lenkijos Karalystės padalijimo XIX amžiuje caras uždraudė viešai atlikti F.Chopino kūrinius, kuriuos pripažino pavojingais.
1863 metais Rusijos kariai Varšuvoje net sudaužė pianiną, kuriuo F.Chopinas grojo vaikystėje, išmetę jį iš namo antro aukšto. Šis veiksmas buvo simbolinis kerštas už nesėkmingą pasikėsinimą prieš Rusijos paskirtą Lenkijos gubernatorių.
Nei prieš, nei po F.Chopino niekas "nesugebėjo sukurti garsų visatos iš lenkus supančių melodijų ir ritmų", sakė Lenkijos Chopino instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas Stanislawas Leszczynskis.
"Jis pasinėrė į folklorą ir sukūrė muziką, kuri tapo folkloru", - pridūrė jis.
F.Chopino muzika "yra intuityviai lenkiška, nors šią sampratą apibrėžti sudėtinga", - S.Leszczynskis sakė AFP.
Antrojo pasaulinio karo metais Lenkiją okupavę naciai taip pat suvokė šio kompozitoriaus muzikos galią, todėl ji buvo uždrausta.
Šių išraiškingų kūrinių grėsmė laikyta tokia didele, kad naciai net susprogdino monumentalią kompozitoriaus statulą, kuri stovėjo Varšuvos karališkajame Lazenkų parke.
"Vokiečiai norėjo sunaikinti Lenkijos nacionalinį paveldą, taip pat Chopino muziką, kuri skatino patriotinius jausmus", - nurodė S.Leszczynskis.
1958 metais kompozitoriaus statula buvo atkurta ir grąžinta į parką Varšuvoje. Kasmet nuo balandžio iki rugsėjo kiekvieną sekmadienį ten vyksta F.Chopino muzikos koncertai, kurių reguliariai klausosi daugelis Lenkijos sostinės gyventojų.
"Jo muzika nepavaldi laikui, visada graži, labai jaudinanti, labai lenkiška", - 42 metų Monika Hama, vienos pradinės mokyklos direktorė, sakė AFP, klausydamasi F.Chopino valso "Minutė" (Op. 64, Nr. 1) akordų. Šią muziką leido vienas iš muzikinių suolelių, kurie kompozitoriaus 200-ųjų gimimo metinių proga buvo įrengti Varšuvos centre, kur jis darnai lankydavosi.
Įvairūs istoriniai šaltiniai nurodo, kad F.Chopinas yra gimęs 1810 metų vasario 22 arba kovo 1 dieną. Minint šį jubiliejų, praėjusią savaitę Lenkijos sostinėje daugiau nei 250 muzikantų ir dainininkų dalyvavo septynias dienas vykusiuos kompozitoriaus atminimo koncertuose.
Tą savaitę taip pat kasdien vykdavo Varšuvos filharmoninio orkestro koncertai.
F.Chopino gimimo 200-osioms metinėms skirti renginiai šiemet vyks visoje Lenkijoje ir užsienyje.
"Tai lenkų romantizmo kvintesencija, kupina visokiausių jausmų - liūdesio, džiaugsmo, meilės arba gilaus nuovargio", - sakė M.Hama.
Šio kompozitoriaus muzika patinka netgi Lenkijos vaikams.
"Man patinka Chopino muzika, nes ji truputį liūdna ir truputį linksma", - aiškino aštuonmetis Jasius Adamczykas.
Berniukas negalėjo tiksliai pasakyti, kada pirmąkart išgirdo šio kompozitoriaus kūrinius, tačiau pareiškė manantis, jog "jis šaunus", taip pat sugebėjo atpažinti nepakartojamą F.Chopino Polonezo Es-dur op. 53, dar žinomo kaip "Herojinis polonezas", melodiją, sklindančią iš kito muzikinio suolelio.
"Ji liūdna, melancholiška. Lenkijos istorija buvo labai audringa, o lenkai patyrė daug kančių ir nelaimių", - sakė menus studijuojantis 24 metų Michalas, pasisakęs tik savo vardą.
"Chopinas taip pat kentėjo dėl sunkios ligos ir tuo metu Lenkijoje vykusių neramumų. Manau, jog dėl šios priežasties jie kūrė tokią gražią, gilią muziką", - pridūrė jis.
F.Chopinas gimė 1810 metais Želiazova Volios kaime netoli Varšuvos, o mirė Paryžiuje 1849 metais nuo tuberkuliozės, tačiau kai kurie šiuolaikiniai mano, kad jis sirgo cistine fibroze.
Kompozitorius palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje, tačiau jo širdis buvo išvežta į tėvynę.
Šiuo metu spirite užkonservuota F.Chopino širdis laikoma krištolinėje urnoje, kuri saugoma puošnioje barokinėje Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Vykdydama kompozitoriaus paskutinę valią, ją iš Paryžiaus 1849 metais atvežė vyresnioji sesuo Ludwika.
Ant kolonos, kurioje įtvirtina urna su F.Chopino širdimi, pakabinta memorialinė lenta, kurioje įrašyta citata iš Mato evangelijos: "Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis".