Septynis bronzinius bareljefus muziejui dovanojo Arbit Blato našlė Regina Resnik-Blatas ir organizacijos "Deportuotų Prancūzijos žydų sūnūs ir dukterys" prezidentas Serge'as Klarsfeldas (Seržas Klarsfeldas).

Holokausto paminklas skiriamas Kauno IX forte nužudytų 30 tūkstančių žydų atminimui.

Bareljefų atidengimo ceremonijoje dalyvavo Arbit Blato našlė R.Resnik-Blatas, prezidentas Rolandas Paksas, su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas Ruvenas Rivlinas, S.Klarsfeldas, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, rabinai, žydų bendruomenių atstovai.

"Žydų tautos skausmas yra ir lietuvių tautos skausmas", - ceremonijos metu kalbėjo R.Paksas.

"Stovėdami čia rodome savo įsipareigojimą atsiminti - nepaprastai tiksliai atsiminti - čia įvykusias žudynes, ir mes neleisime užmiršti pasauliui, kas čia įvyko", - sakė Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas R.Rivlinas.

Tapytojas, skulptorius ir scenografas Neemija Arbit Blatas (1908-1999) gimė Kaune. 21-erių jis išvyko į Paryžių ir tapo jauniausiu menininkų grupės "Paryžiaus mokykla" nariu. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Arbit Blatas išvyko į JAV.

Nacių okupacijos metais menininko tėvai kalėjo Kauno gete. Arbit Blato motina buvo išvežta ir nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje, tėvas kalėjo Dachau.

Po karo grįžęs į Prancūziją, Arbit Blatas išgarsėjo - jo tapybos ir skulptūros darbai eksponuojami garsiausiose Niujorko, Paryžiaus ir Londono galerijose, priklauso privačioms meno kolekcijoms.

1980-aisiais, minint Išsivadavimo iš fašizmo dieną, Arbit Blato sukurtas Holokausto paminklas (7 bronziniai bareljefai) buvo atidengtas Venecijos istoriniame gete, antroji šio kūrinio kopija skirta nežinomiems žydų kankiniams Paryžiuje, trečioji puošia aikštę priešais Jungtinių Tautų organizacijos pastatą Niujorke. Ketvirtoji šio paminklo kopija atvežta į Kauną, IX forto muziejų.

Arbit Blatas mirė 1999 metais Niujorke.

1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį. Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai suvaromi į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos.

1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kolektyviniuose Panerių, nutolusių 10 kilometrų nuo miesto, grioviuose. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.

Kaune IX forte buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žydų.

Pagrindiniai Lietuvos žydų genocido dienai ir Vilniaus geto sunaikinimo 60-mečiui paminėti skirti renginiai Vilniuje ir Kaune vyksta antradienį.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją