Į šventę Vilniuje suplūdo ne tik Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Vilniečių draugystę su švedais įrodė forumas “Švedija 2003”. Jo metu vyko seminarai įvairiomis temomis, pristatytos knygų, fotografijos, turizmo informacijos parodos.
Po Vilnių klaidžiojusias šeimas švedai viliojo aplankyti “Skalviją” - kino teatre buvo rodomi nuotaikingi filmai visai šeimai. O “Lietuvos” ekrane savaitę karaliavo kitos skandinavų tautos - suomių kinas.
Savo kosmopolitinį veidą Vilnius parodė ne tik svetingai priėmęs šventės dalyvius iš užsienio - į šurmulį įsiliejo ir tautinės mažumos, skleisdamos po gatves savo muziką, šokį, dainas.
Apsalo nuo muzikos
Praėjusią savaitę apsilankę Vilniuje žmonės galėjo leistis į kelionę laike, mat keliose sostinės bažnyčiose ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyko jau keturioliktasis tradicinis senosios muzikos festivalis “Banchetto musicale”.
Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantų pajėgos senuosiuose skliautuose privertė atgimti viduramžių, renesanso ir baroko muziką. Sostinės klausytojai gavo progą pasidžiaugti ir arijų virtuozais - surengtas vokalinės muzikos festivalis.
Na, o kam nepatiko nei arijos, nei vargonų gausmas, galėjo aplankyti Vilniaus mokytojų namų svetainę ir pasiklausyti gerai pažįstamų mūsų šalies bardų: K.Smorigino, O.Ditkovskio, V.Stakėno, V.Kernagio bei atlikėjų iš Švedijos, Norvegijos, Danijos, Prancūzijos ir Farerų salų dainuojamosios poezijos.
Didžiausių muzikos gurmanų savaitgalį laukė svaiginantis desertas - festivalis “Vilnius Jazz 2003”, kuriame dalyvaujančias žvaigždes iš viso pasaulio net sunku suskaičiuoti.
Prie Katedros viešpatavo dzūkai
Renginius uoliai lankęs Vilniaus meras Artūras Zuokas nebuvo tik statistas - jis susidomėjęs apžiūrinėjo veikusios mugės prekes, bendravo su vilniečiais ir miesto svečiais. O pagautas dzūkiškos polkutės šėlsmo smagiai šoko su moterėle tautiniais drabužiais.
Dzūkai nepamiršo svetingai priėmusio mero - įteikė jam pilną krepšį rinktinių baravykų. “Šventė vyksta linksmai, nuotaikos nedrumsčia oras - šviečia saulė, o tranki viešinčių dzūkų muzika nustelbia rudens beldimą į miestiečių duris”, - džiaugėsi A.Zuokas.
Priešpaskutinę šventės dieną ne tik Lietuvos giriose, bet ir Katedros aikštėje savo muzika, amatais ir miško gėrybėmis karaliavo dzūkai. Šeštadienis buvo paskelbtas Dzūkų diena.
Ne viena Vilniaus močiutė tik palinguodavo galva pamačiusi dailiai nupintus krepšius, pilnus drūtų baravykų. O dzūkai išdidžiai šypsojosi, nes šiemet grybų gausu, jų dar daug rasią - Dainavos krašto merginos tikrai neliks be drabužių.
Atsisveikinant aukojo ožį
Paskutinę šventės dieną visų laukė kulminacija - sostinės karnavalas “Gyvasis vanduo”. Jame dalyvavo trys tūkstančiai persirengėlių: pėsčių, raitų, važiuotų - vienas už kitą įspūdingesniais kostiumais ir kaukėmis.
Eitynių ašimi tapo pučiamųjų orkestrai, vedę karnavalo kolonas. Spalvinga eisena patraukė į Kalnų parką, kur vyko kaukių balius, po jo - Lygiadienio ugnies žaidimai.
Temstant oras prisipildė laukimo, nerimo, mistikos. Kai kurie vilniečiai kalbėjo, kad būtent vakar, rudens lygiadienio naktį, Didysis kunigaikštis Gediminas ir susapnavo pranašingą geležinį vilką, lėmusį Vilniui tapti šalies sostine.
Senoji protėvių dvasia vėl sugrįžo - prieš akis sušvokštė, sužaižaravo liepsnos - susirinkusieji išvydo Ugnies, Vandens, Oro ir Žemės stichijoms skirtas ugnies kompozicijas bei tradicinį Aukos ožį, kurio šiaudiniai šeriai virto pelenais, plazdenančiais ore ir gulančiais ant tako rudeniui.
