Šių metų sostinės karnavalo tema - "Gyvasis vanduo". "Tai reiškia gyvybės versmę ir šis simbolis atsispindės pačiais įvairiausiais pavidalais", - apie karnavalo koncepciją BNS sakė renginio sumanytoja ir režisierė Eglė Plioplienė.

Teatralizuotos eitynės nuo Lukiškių aikštės pajudės Gedimino prospektu, T.Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis iki Kalnų parko. Šias Vilniaus gatves užplūs Baltijos jūrą, Vilniaus upes, ežerus ir upelius simbolizuojančios kaukės, šėls velniai ir angelai, ant kojūkų vaikščios kretingiškiai, iš Kernavės atvyks medinis autobusas "Kernavetė", S.Konarskio mokyklos moksleiviai pristatys savo gamybos "poseidomobilį". Teatralizuotose eitynėse dalyvaus trys "slibinai", "Baltijos valdovas", apysakos "Baltaragio malūnas" herojė - Velnio nuotaka.

Pasak E.Plioplienės, įdomi bus Lietuvos kino studijos kolona, kurioje žygiuos romėnų bei kiti kariai, vienuolės, puošnios 19 amžiaus damos, prabangiais automobiliais važiuos gangsteriai.

Karnavalo kolonos priešakyje žygiuos pučiamųjų orkestras.

Vilniaus miesto kaukių balius, kurį ves Keistuolių teatro aktoriai, vyks Kalnų parke. Karnavalo metu kaukių grupės parodys trumpus pasirodymus, "keistuoliai" atliks "vogtas dainas".

Vakare vilniečiai ir miesto svečiai dalyvaus misterijoje "Lygiadienio ugnies žaidimai". Ugnies skulptūrų reginys įprasmina rudens lygiadieniui būdingą mitologiją, žymi metą, kai diena susilyginus su naktimi, šiltasis metų laikas pereina į šaltąjį. Kasmet rengiamose misterijose atskleidžiamas senųjų mitų turinys, baltų kultūros simboliais išreiškiama savita ir nepakartojama Vilniaus dvasia.

Aštuntąjį kartą rengiamoje misterijoje žiūrovai išvys 5 skulptūras bei 4 stulpus, simbolizuojančius keturias pasaulio stichijas. Ugnies, Vandens, Oro ir Žemės stichijoms skirtas ugnies kompozicijas bei tradicinę kompoziciją - Aukos ožį - kurs skulptoriai Algis Garbačiauskas, Viktoras Geraščenko, Kęstutis Musteikis, Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas.

Rudens lygiadienio ritualui skirtos muzikos kompoziciją atliks perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, folkloro grupės "Kūlgrinda" ir "Sedula".