Artėjančių Užgavėnių proga rengiamoje parodoje eksponuojamos papuasų kaukės ir ritualiniai daiktai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio, kurį padovanojo Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veikėja dr. Genovaitė Kazokienė, bei seniausios Užgavėnių kaukės ir apeiginiai daiktai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.
Dvi skirtingas kultūras – Naujosios Gvinėjos salos ir Lietuvos (labiausiai Žemaitijos regiono) – vienijančios parodos pagrindinis principas – lyginamasis. Kultūras reprezentuojančius eksponatus – žmonių ritualuose, apeigose, kalendorinėse šventėse naudojamas kaukes bei kitus daiktus, tiek „Aušros“ muziejaus darbuotojai, vaikščiodami po Žemaitiją, tiek dr. G. Kazokienė, gyvendama Australijoje, rinko tuo pačiu metu, t. y. XX a. pradžioje ir viduryje.
Naujoji Gvinėja – tai didžiausia Okeanijos ir antra pagal dydį sala pasaulyje, mažiausiai ištirta Žemės vieta. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų iki XX a. vidurio į trečdalį Naujosios Gvinėjos teritorijos nebuvo įžengęs joks baltasis, todėl civilizacija salos čiabuvių (dauguma jų priklauso papuasų gentims) gyvenimą yra paveikusi menkai. Protėvių ir mirusiųjų kultas – papuasų mitinio pasaulėvaizdžio pamatas, jam skiriami svarbiausi ritualai. Beveik visur naudojamos tik trys spalvos: juoda, raudona ir balta.
Patys unikaliausi ir išraiškingiausi parodos „Naujoji Gvinėja – Lietuva“ eksponatai – kaukės ir skulptūros, perteikiančios karingų, impulsyvių, kadaise kanibalizmu garsėjusių, pragariškame tropikų karštyje gyvenančių genčių mitinio pasaulėvaizdžio elementus: toteminius protėvius, jų dvasias ir kitus mitinius personažus. Jie, kaip čiabuviai tiki, ir dabar lemia bendruomenės bei atskirų jos narių gyvenimą, sėkmę ar nelaimes.
Kita parodos dalis – eksponatai iš „Aušros“ muziejaus Užgavėnių kaukių rinkinio, kurio didžiąją dalį sudaro kaukės iš Šiaulių krašto apylinkių. Pirmoji Užgavėnių kaukė įsigyta 1931 m. Kelmės valsčiuje, Suvartuvos kaime. Didžioji dalis kaukių surinkta ne tiesiogiai iš kūrėjų ar tautodailininkų, todėl galima manyti, jog jos pagamintos bent keliolika metų anksčiau ir iki patekimo į muziejų kaimo šventėse gyveno tikrąjį kaukės gyvenimą.
Lietuviškose Užgavėnių kaukėse atsispindi hiperbolizuoti veido bruožai: didelės kreivos ar tiesios nosys, bedantės ar su keletu kreivų dantų burnos. Daugelis jų dažytos rudais, juodais, raudonais, baltais ar geltonais dažais. Kaukėse išryškinti bendri baisumą reprezentuojantys bruožai, tinkantys tiek ubago, tiek vestuvininko, daktaro-vengro kaukėms. Toks polifunkciškumas yra itin būdingas antropomorfinės kilmės kaukėms. Paprotinė medžiaga byloja, jog vienais metais žmogus su ta pačia kauke būdavo ubagu, kitais – daktaru-vengru ar kitu personažu.
Parodoje vyksta edukacinė programa „Kaukės magija“. Paroda veiks iki 2010 m. balandžio 30 d.
