Tėvai su vaikais, seneliai su anūkais iki alkūnių klijais ištepliotomis rankomis muziejuje iš lino atraižų klijavo velniams vešlius antakius, lipdė storas nosis, vėlė pakulas plaukams – kūrė kaukes po savaitės šurmuliuosiančioms Užgavėnėms.
„Labai smagu – klijuose maudomės“, – šmaikštavo Panevėžio kolegijos psichologijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius, į muziejų su šeima užsukęs pasimokyti klijuoti kaukes.
Vyro šeimoje Užgavėnės visada triukšmingos ir sočios.
„Pasidarom daug įdomių personažų: velnią, vaikantį senmerges po kaimą, gervę, ožį, kad žydai turėtų ką melžti, barstom pelenus. Kažkada buvau meškos kailiu apsivilkęs – išsigandę šunys kaukdami spruko slėptis, šeimininkai bruko „šnapso“ išgerti, kad greičiau išeičiau. Labai šaunu buvo, viskas gerai baigėsi – mano kūną iš kaimo parvežė į Panevėžį“, – juokavo L.Vasilevičius.
Anot pagoniškąjį tikėjimą išpažįstančio L.Vasilevičiaus, Užgavėnių persirengėliai – ištisas senųjų lietuvių dievybių paradas, anapusinio pasaulio šėlsmas.
„Atėjau pažiūrėti, kaip Užgavėnių prasmę aiškina katalikai. Kaip jie gražiai suderina dvi ideologijas, todėl tradicija ir nemiršta“, – žavėjosi pašnekovas.
Vaikams netinka
Su anūku muziejuje savaitgalį leidusi Danguolė Stapulionienė pasakojo Užgavėnių kaukę gaminanti pirmą kartą.
„Ko gero, išdrįsiu per Užgavėnes užsidėti, nes jau pradeda patikti“, – svarstė D.Stapulionienė.
Nors Užgavėnės – linksma, triukšminga persirengėlių šventė, tačiau tradicijų puoselėtojai pastebi, kad vis dėlto ji skirta suaugusiesiems, o vaikams tokią dieną belstis į visas iš eilės duris prašant blynų ir kakavos netinka.
„Taip, kaip dabar švenčiamos Užgavėnės, man nelabai patinka. Kai nepažįstami vaikai ateina blynų, paprašau jų padainuoti. Deja, dainuoti nemoka. Be to, Užgavėnės – pusbernių, paaugusių piemenų ir suaugusiųjų šventė, nes ji skatina vaisingumą, kad gyvuliai daugiau prieauglio atsivestų, žemė geriau derėtų. Mažiems vaikams nederėtų į tai kištis, jie gali šalia suaugusiųjų šokti, linksmintis, bet ne jie pagrindiniai šventės dalyviai“, – pastebi buvusi mokytoja Aušra Frankienė.
Mokytoja pasakoja pokario laikais Užgavėnių dieną iš Panevėžio žiemą varydavę po kaukėmis iš krepšių pasislėpę persirengėliai.
„Krepšius išpiešdavom, pupom, sagom apklijuodavom, būtinai išverstus kailinius apsivilkdavom. Svarbiausia būdavo persirengti puse vyro, puse moters“, – pasakojo A.Frankienė.
Mokytojos teigimu, kaip Užgavėnės buvo neįsivaizduojamos be kaukių, taip ir be blynų. Tokių, kokiais tuomet vaišindavosi persirengėliai, dabar A.Frankienei nebetenka paragauti.
Vieno iš svarbiausių Užgavėnių patiekalo paslaptis – padažas. Lietinius panevėžietės šeimininkės užpildavo verdančiu pienu užplikyta skysta bulvių koše, pagardinta spirgučiais, svogūniukais. Suvyniotą blyną tiesiog rankomis dažydavo į karštą padažą.
Neišgąsdino net kaina
Užgavėnių kaukes klijuoti į muziejų susirinkusius panevėžiečius mokiusi edukologė Aušra Sidorovienė pripažįsta nesitikėjusi sulaukti tiek susidomėjusiųjų. Muziejininkų nestebina į edukacines programas sugužantys mokiniai, tačiau šeimos ateina kur kas rečiau. Edukologė džiaugiasi, kad suaugusiųjų neišgąsdino net pramogos kaina. Už valandą, praleistą muziejuje klijuojant kaukes, šeimai teko mokėti 6 Lt.
Pati A.Sidorovienė pasakoja Užgavėnes linksmai švenčianti kaime su šeima ir draugais.
„Mama visada per Užgavėnes sėda į ratus ir pasileidžia su palyda per kaimą iš gryčios į gryčią, kur jų jau laukia. Žinoma, tai daugiau kaimo tradicija, bet turime ją gaivinti ir mieste, mokyti, kad žmonės ateitų į šventę ne pažiūrėti, o patys pašėlti, atlikti misiją – išvaryti žiemą“, – teigė A.Sidorovienė.
Nors Užgavėnės švenčiamos visada antradienį, gavėnios išvakarėse, 46 d. prieš Velykas, Panevėžys šiemet žiemą varys keliomis dienomis anksčiau – ateinantį sekmadienį. Tądien atėjusieji į Senvagę išvys ne tik persirengėlius, bet ir galės palenktyniauti plastikinėmis čiuožynėmis, rogutėmis, pasigrumti maišų mūšyje, pasivaržyti, kas daugiau suvalgys košės, nulipdyti sniego senį ir pasišildyti prie laužo, kuriame suliepsnos Užgavėnių baidyklė – Gavėnas.
Faktai
Užgavėnės –žiemos išlydėjimo, vaisingumo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Ji švenčiama likus 7 savaitėms (46 d.) iki Velykų.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų.
Svarbiausi Užgavėnių valgiai – mėsa ir saulę simbolizuojantys blynai. Tą dieną reikia valgyti bent 9 ar net 12 kartų.
Užgavėnių dieną sunkesnių darbų nedirbama. Net sakoma, jei per Užgavėnes sunkiai dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio ir nepabaigsi darbų.
Lietuviai daug dėmesio skiria pasivažinėjimams. Jaunimas važinėdavo arkliais, išpuoštais žvangučiais. Plačiai buvo žinomas paprotys atvažiavus į lauką iššokti iš rogių ir pasivolioti sniege.
Svarbią reikšmę turėjo laistymasis vandeniu. Tikėta, kad tai gali sukelti oro atšilimą.
Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės. Svarbiausia persirengti taip, kad net artimi kaimynai sunkiai atpažintų. Vyrai persirengia moterimis, šios – vyrais. Persirengėlių kompanijoje privalo būti ubagų, žydų, čigonų, daktariukas, vaistininkas, velniai, ožys, gervė.
Pavasario pergalę prieš žiemą simbolizuoja Lašininio ir Kanapinio kova. Kadangi mėsėdį po Užgavėnių pakeičia pasninkas, storas ir nejudrus Lašininis visada pralaimi liesajam Kanapiniui.
Užgavėnių kulminacija – pamėklės, Žemaitijoje vadinamos More, Aukštaitijoje Gavėnu, deginimas.
Pirmoji diena po Užgavėnių – Pelenų diena. Tai krikščioniška šventė, primenanti, kad žmogus iš dulkės gimęs į dulkę ir pavirs.