1998 metais architekto Eugenijaus Miliūno studija parengė bažnyčios aplinkos teritorijos koncepcinius siūlymus: viršutinės terasos – šventoriaus aikštės, apatinės terasos – transporto stovėjimo aikštelės – sutvarkymo eskizus. Pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą buvo atlikti bažnyčios atstatymo darbai. O pernai čia atidaryti Parapijos namai.
Aplinka dar verčia gūžtis
Šiemet suėjo penkeri metai, kai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems. Nors pats šventovės statinys džiugina akį nuo tolimiausių miesto pakraščių, jo prieigos dar mena laikus, kai čia buvo įrengta radijo gamykla. Tai verčia gūžtis ir smukdo valstybės prestižą.
„Kaip šeimos garbę nusako požiūris į tėvus ir senelius, taip tautos garbę – jos požiūris į savo istorinę atmintį“, – tvirtino parapijos namų projekto vadovas architektas E. Miliūnas.
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia liudija tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Ji yra ne tik Kauno miesto relikvija, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo simbolis.
Priminsime, kad bažnyčia buvo pradėta statyti už visos Lietuvos gyventojų surinktas lėšas ir turėjo įamžinti Lietuvos nepriklausomybės siekį. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios bažnyčios nespėta įrengti, o sovietinės okupacijos metais maldos namuose buvo įkurta Kauno radijo gamykla. Galbūt tai išgelbėjo bažnyčią nuo visiško suniokojimo, tačiau pritaikomas gamyklos paskirčiai bažnyčios interjeras patyrė esminius pakeitimus, kuriuos vėliau reikėjo atstatyti.
Idėja – sukurti aikštę
Viena vertus, bažnyčia, pastatyta pagal latvių kilmės lietuvių architekto, tuomečio vyriausiojo Kauno miesto inžinieriaus Karolio Reisono projektą, atspindi itin modernią ir pažangią to meto Vakarų pasaulio architektūros kryptį į minimalizmą, nuosaikumą, minties švarumą. Kita vertus, tai klasikinių proporcijų ir harmonijos pavyzdys. To laiko Prahos architektai projektą įvertino kaip Baltijos valstybių statybos šedevrą.
Deja, šiandien ambicijos kiek kuklesnės: išvalyti tai, kas buvo suniokota, ir nepridaryti daugiau nepataisomų klaidų. Statytojams ir projektuotojams keliamas uždavinys – sukurti tautos prisikėlimo paminklui tinkamą foną – estetišką ir sakralią aplinką, funkcionalią, šiuolaikiškai patrauklią miesto gyventojams ir svečiams vietą.
Pagal 2007-aisiais parengtą paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios detalų atstatymo planą buvo suprojektuoti Parapijos namai ir dviejų terasų aikštė. Viršutinėje terasoje – šventorius su viešosios paskirties aikšte, apatinėje terasoje – lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelė.
Projekto vadovas pasakojo, kad urbanistinė projekto idėja buvo suformuoti aikštę, esančią Kauno miesto apatinės ir viršutinės terasų sandūroje. Pietinis aikštės perimetras – briauna – simbolizuoja horizontą. Nuo čia atsiverianti panorama leidžia apžvelgti miesto struktūrą. Žemutinėje terasoje – upių slėnis su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu, viršutinėje terasoje – Žaliakalnis ir Aleksotas.
Taisyklinga ir statiška šventoriaus aikštė, nuosekliai pereinanti į trikampę formą, sustiprina erdvės skleidimosi į žemutinę miesto dalį emociją. Išplėtojus bažnyčios aplinką, tarpukario namų smulkaus užstatymo audinys dar labiau susilies su Žaliakalnio šlaitais ir sustiprins bažnyčios dominavimą. Parapijos namų tūris tampa šiųdviejų skirtingų struktūrų jungtimi.
Įkvėpimo teikė bažnyčia
„Projektuodami Parapijos namus įkvėpimo ieškojome tam laikui neįtikimai drąsioje K. Reisono bažnyčios architektūroje, kurios pažangios idėjos atspindėjo vokiečių architekto Ludwigo Mieso van der Rohe naujausius estetinius atradimus“, – pasakojo architektas E. Miliūnas.
Funkcinė schema padarė įtaką, kad pastato tūris būtų padalytas į dvi dalis: į vieno aukšto viešąją ir trijų aukštų gyvenamąją. Skiriamoji linija tarp šiųdviejų dalių tapo kompozicine ašimi. Akivaizdu, kad pagal paveldosaugos reglamentą vienaaukščio statinio dalis, esanti aikštės viršutinėje terasoje, neatlaikytų didingo bažnyčios svorio. Todėl ji traktuojama kaip aikštės dalis, pratęsiant akmens plokščių dangą į pastato vidų ir apribojant erdvę minimaliu apdaru – berėme stiklo konstrukcija laikomosiomis stiklo briaunomis.
Tai komunikacinė erdvė, skirta ekspozicijoms, turizmo informaciniams stendams ar tiesiog susitikimams. Gyvenamajai pastato daliai taikoma architektūros išraiška, artima bažnyčiai. Fasadams parinkta tinko apdaila sudaro galimybę integruotis į greta esančių namų visumą. Tik balta sienų spalva ir parinkta moderni langų konstrukcija suteiktų statiniui išskirtinumą.
Durys stebina aukščiu
Išskirtines šios bažnyčios parapijos namų vidines kambarių medines skydines duris pagamino bendrovė „Kalsto gaminiai“. Durys apdailintos tamsiu ąžuolo spalvos laminatu.
„Tai ypač atspari paviršiaus medžiaga, todėl durys išlieka ilgaamžės, mechaniškai atsparios, jas lengva valyti“, – pasakojo įmonės direktorė Rasa Čingaitė.
Dėl šių ypatybių durys puikiai tinka visuomeninės paskirties pastatams. Parapijos namuose sumontuotų durų konstrukcija ypatinga tuo, kad jos neturi apvadų, be to, labai aukštos, kyla iki pat lubų. Dar viena įmantrybė – durų lankstai, kurių iš išorės nesimato, nes jie paslėpti pačiose duryse. Dėl to durų paviršius yra visai lygus, be išsikišančių detalių. Pačius lankstus galima reguliuoti trimis kryptimis. Duryse taip pat sumontuoti mechaniniai slenksčiai, o magnetiniai spynų mechanizmai sumažina garsą jas uždarant. Staktoje yra įfrezuojama tarpinė, kuri irgi sumažina garsą.
Pasak R. Čingaitės, skydinės konstrukcijos durys išlieka stabilios, nekeičia matmenų, nesilanksto. Bendrovė „Kalsto gaminiai“ ypač didelį dėmesį skiria durų kokybei ir ilgaamžiškumui. Visas procesas – nuo medienos džiovinimo iki durų montavimo – atliekamas savo jėgomis ir visiškai kontroliuojamas.
Panaudota daug marmuro
Natūralaus akmens grindų dangą bei židinį, jo apdailą ir ugniakurą Parapijos namams tiekė ir gamino bendrovė „Akmi“, užsiimanti akmeninių interjero ir eksterjero elementų gamyba bei montavimu, ugniakurų ir krosnelių prekyba. Parapijos namuose, remiantis interjero projektu, grindų dangai ir laiptams buvo parinktas kiniškas granitas „Padang Yellow“. Atsižvelgiant į funkcionalumą, buvo pasiūlyti ir pritaikyti įvairūs jo paviršiaus apdirbimo būdai: poliruotas, šlifuotas, graviruotas, drožtas.
Panaudojus juos, granitinė grindų danga bei laiptai, kaip ir židinys, organiškai įsiliejo į Parapijos namų interjerą. Židinys yra įmontuotas į dvi patalpas skiriančią sieną, turi dvi fasadines puses, prireikus juo naudotis galima abiejose patalpose.
Židinio ugniakurą pagamino Vokietijos kompanija „Schmid“, o apdaila pagaminta iš indiško marmuro, vadinamo „Rain Forest Green“. Šis marmuras gražus savo unikaliu raštu ir lietuvišku koloritu, atsiskleidžiančiu naudojant antikinį paviršiaus apdirbimą.
Bendrovės „Akmi“ direktorius Vytenis Mozūraitis pasakojo: nors gaminiai yra iš natūralaus akmens ir neturi senų tradicijų Lietuvoje, kokybiškai pagaminti jie dera interjere. Tokioje aplinkoje, kaip Parapijos namų, akmens gaminiai tampa estetiškais ilgaamžio interjero pavyzdžiais.
Bendrovė „Akmi“ visas akmenines detales bei dangą tiekė, gamino, o sudėtingesnius gaminius – ir montavo pačioje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
Naudodami skaitmeninės drožybos technologiją įmonės specialistai gamina erdvines architektūros puošybos detales iš akmens. Bendrovė daug investuoja į pažangius technologijų įrengimus, kuriuos pasitelkdama gali realizuoti daugelį idėjų. Tai tampa realybe kartu dirbant ir bendraujant užsakovui, architektui, statytojui bei gamintojui.
