„Tremties dieną“ galima patirti atkurtame sovietiniame gulago lageryje, kuris gavo Europos Sąjungos finansavimą, vykstant debatams Rytų Europoje ir ypač Baltijos šalyse dėl to, ar sovietų priespauda ir nacių Holokaustas istorijoje turėtų būti vertinami vienodai.
Žydų organizacijas erzina rytų europiečių pastangos lyginti komunistinę priespaudą, patirtą žmonių už geležinės užtvaros, su nacių Holokaustu.
Rusija taip pat sukritikavo tai, ką ji vadina Baltijos šalių pastangomis šlovinti nacizmą, judėjimą, atvedusį Hitlerį į valdžią Vokietijoje, sukėlusį Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą, kuriame šeši milijonai žydų buvo sistematiškai išžudyti.
Rusijos žydų organizacijos teigia, kad Sovietų Sajungos Raudonajai armijai priklauso milžiniška garbė už Osvencimo, daugiausia gyvybių nusinešusio nacių koncentracinio lagerio, išlaisvinimą 1945 m. sausio 27 d.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pernai pasakė, kad Rusija privalo priešintis kai kurių iš jos buvusių sovietinių kaimynių pastangoms „falsifikuoti“ Antrojo pasaulinio karo istoriją menkinant Maskvos vaidmenį sutriuškinant A. Hitlerį.
„Mes turime būti tvirtesni gindami savo pozicijas, pasakyti mūsų partneriams visą tiesą apie istorijos falsifikavimą, nacių nusikaltėlių šlovinimą kaimyninėse šalyse“, - pasakė D. Medvedevas minint 65 metines nuo tada, kai Raudonoji armija nutraukė antrojo Rusijos miesto Sankt Peterburgo, tada žinomo Leningrado vardu, 900 dienų blokadą.
Bet lietuvei Rūtai Vanagaitei lagerio patirtis turi tik šviečiamąją reikšmę. „Daugelis europiečių nežino, ką tai reiškė – būti kaliniu sovietiniame gulage“, – pasakė R. Vanagaitė, kuri yra lietuviškojo bunkerio renginio netoli sostinės Vilniaus prodiuserė.
Ji vadina renginį „socialine terapija“ ir sako turinti asmeninių priežasčių inscenizuoti tamsiąją sovietų eros pusę.
„Mano senelis mirė sovietiniame gulage po to, kai buvo ištremtas į Sibirą 1946 metais. Jis ten mirtinai sušalo, aš tik prieš mėnesį atradau jo archyvinę bylą“, – pasakė ji.
Apie 40 studentų iš įvairių ES šalių narių neseniai dalyvavo kelionėje į praeitį, kitos grupės vyks ateinančiais mėnesiais, teigia tinklalapis www.deportationday.eu.
Trim valandom jie tapo „politiniais kaliniais“ ir buvo žeminami, ant jų buvo rėkiama, jie buvo tardomi NKVD, sovietinės saugumo tarnybos, uniformomis apsirengusių aktorių.
Grupė išsirikiavo apsnigtame kieme ir buvo apmokyta pagrindinių rusiškų frazių, kurios yra būtinos išlikimui. Jie rėkė vienu balsu: „tak točno“ („tikrai taip“), „nikak net“ („visiškai ne“), stebimi bauginančio prižiūrėtojo.
Dalyvius taip pat priverčia bėgioti dviejų aukštų bunkerio koridorių labirintu. Bunkeris buvo suprojektuotas išlikti branduolinio karo atveju, čia turėjo įsikurti TV centras.
Po tardymų seka sovietinės propagandos dozė, o vėliau visi privalo eiti dirbti miške ir kasti sniegą, stebint prižiūrėtojui su vokiečių aviganiu.
„Su žmonėmis čia tikrai buvo elgiamasi bent jau kaip su gyvuliais, gal net blogiau“, - pasakė Dario D'Anna, studentas iš Italijos.
„Aš manau, kad tai mane pakeis, ši patirtis, nes aš daug ko nežinojau apie Sovietų Sąjungą, apie sovietų valdžią čia“, - pridėjo jis.
Spektaklis atspindi paplitusią Baltijos šalyse nuomonę, kad vakarų europiečiai deramai neįvertina kančių, kurias patyrė žmonės, iškentę sovietų dominavimo dešimtmečius.
Antrojo pasaulinio karo įvykiai yra aktyviai diskutuojami keliose buvusiose sovietinėse respublikose, ypač Ukrainoje ir Baltijos šalyse: Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.
Baltijos šalys, Maskvos aneksuotos prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, mato šį konfliktą kaip dviejų totalitarinių režimų kovą, kurioje mažosios šalys turėjo išlikti.
Veteranai, kovoję specialiai Baltijos šalyse suformuotose suformuotose nacių „Waffen SS“ divizijose, yra tebegarbinami kaip nacionaliniai didvyriai.
Autoritetingiems žydų visuomenės veikėjams atrodo apgailėtina nuomonė, kad Holokaustą ir sovietų valdžią galima vertinti vienodai, jie teigia, kad naciai mėgino išnaikinti ištisą rasę, tuo tarpu sovietai kalino įvairių tautybių žmones.
„Nesuklyskite, Rytų Europos žmonės dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo siaubingai kentėjo dėl komunistų valdžios tuo metu, kai mes, vakariečiai, mėgavomės nežabota laisve ir gerove“, - parašė Dovidas Katsas, Vilniuje gyvenantis žydų mokslininkas, savo autoriniame straipsnyje, neseniai išspausdintame britų dienraštyje „Guardian“.
„Bet reikalavimas, kad visa ES paskelbtų nacizmą ir komunizmą „lygiais“, yra visiškai kitas reikalas“, - pridėjo jis, atkreipdamas dėmesį į Baltijos šalių nenorą pripažinti vietinių norią pagalbą naciams naikinant žydus.