Tad pagal šias žymes daug ką galima pasakyti apie stalo įrankius ar religinius reikmenis. Kolekcininką kaip tik šie įrašai labiausiai ir domina.

„Turiu vyskupui Juozapui Mykolui Karpiui priklausiusią rašomojo stalo žvakidę. Labai džiaugčiausi, jei kada pavyktų rasti kad ir labai mažytį šaukštelį su inicialais meistro, kurio dar neturiu," - LŽ pasakojo Z. Jankauskas, sukaupęs gana nemažą kolekciją. Ji šiuo metu yra viena didžiausių privačių šios temos rinkinių Lietuvoje. Z. Jankausko kolekcijos dirbinių nuotraukomis yra iliustruota Edmundo Laucevičiaus ir Rūtos Vitkauskienės knyga „Lietuvos auksakalystė. XV-XIX a.“.

Daug falsifikatų

Užsienio aukcionuose, kaip prisipažino kolekcininkas, jau beveik neįmanoma surasti dirbinių, kurie kada nors būtų priklausę Lietuvos didikams ar buvo daryti Vilniaus auksakalių. Paklausus, ar sunku buvo sukaupti tokią didelę ir vertingą kolekciją, Z. Jankauskas pasakojo: „Eksponatus rinkau dar sovietmečiu, kai niekas jais per daug nesidomėjo. Be to, viską lemia žinios. Pirmiausia turi suvokti, ko ieškai ir ko nori. Ypač dabar labai gausu falsifikatų su melagingais įspaudais, svarbu nesuklysti."

Kolekcininkas mano, kad ne vienas vilnietis namuose gali turėti senų sidabrinių indų, perduotų iš kartos į kartą. "Tik jis gal ir nežino, nei kokio tai amžiaus, nei kokio Vilniaus auksakalio darbas. Gal ši paroda padės kiekvienam atidžiau pasižiūrėti į namuose turimus daiktus, pasidomėti jų istorija", - sakė pašnekovas.

Vėlavusi auksakalystė

Paklaustas, kuo Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų auksakalių darbai išsiskyrė iš kitų, kolekcininkas aiškino: "Kadangi pas mus auksakalystė prasidėjo tik XVI amžiuje, o tai yra gerokai vėliau nei kituose Europos kraštuose, vilniečių darbai išsiskyrė provincialumu. Juos galiu atpažinti iš tolo. Mūsų darbai yra gražūs, patrauklūs, tačiau neprilygsta Vakarų Europos meistrų, turėjusių tvirtesnes tradicijas, darbams. Kartais kai man pažįstami atneša parodyti ir prašo atpažinti vieną ar kitą dirbinį, pastebiu sufalsifikuotus įspaudus. Tačiau ir be jų vien pažvelgęs galiu pasakyti, kuris yra ne mūsų meistrų rankų darbo. Mūsiškių braižas buvo kitoks nei Vakarų Europos."

Pačių ankstyviausių Vilniaus auksakalių dirbinių, pasak kolekcininko, surasti įmanoma nebent Katedros lobyne tarp kulto reikmenų. Jo kolekcijoje daugiausia - XVIII-XX amžiaus pirmosios pusės dirbinių. Tarp jų - ne tik stalo įrankiai, bet ir retesni daiktai: žydų kidušinės taurės, bažnytiniai votai. Z. Jankausko kolekcija gali pasigirti labai retai aptinkamų Vilniaus meistrų paženklintais dirbiniais, kurių apskritai yra žinomi tik vienetai, pavyzdžiui, Vilniuje ir Gardine dirbusio Jono Kristijono Michaelio, vilniečių Kristupo Banjamino Vagnerio, Jokūbo Gustavo Hano Rikmano.