J. Matusas labai domėjosi Mažąja Lietuva. 1940-1944 metais jis dėstė Lietuvos kultūros istoriją, Lietuvos pajūrio ir Prūsų žemės istoriją. Pasitraukęs į užsienį jis neužmiršo Lietuvos istorijos. J. Matusas parašė apie 50 straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos klausimais.
Minėjimo metu daktaras Valdas Selenis pažymėjo, kad J. Matusas ypač atkreipdavo dėmesį į lietuvių savitumą, kurį jis matė lietuvių kalboje, dainose ir kryžiuose. Kunigas parašė pirmąją disertaciją apie lietuvių rusinimo naikinimą.
Lietuvių literatūros tyrinėtojas ir kritikas Albinas Vaičiūnas apgailestavo, kad J. Matuso minėjimas jo gimtajame Šakių rajone šiemet neįvyko.
Renginyje taip pat apie prūsų tematiką istoriko J. Matuso darbuose kalbėjo daktaras Algirdas Matulevičius bei Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Vytautas Šilas. Danielius Sadauskas sudainavo kelias istorines dainas, kuriam akomponavo kanklininkė.
Tarp kitko, Klaipėdos krašto dieną paminėjo ir Seimo nariai. Seimo parodų galerijoje buvo pristatyti Klaipėdos universiteto mokslininkų darbai apie Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą, atidaryta Mažosios Lietuvos muziejaus parengta paroda „Klaipėdos kraštas ir Lietuva. 1923 m. įvykiai".
Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – kultūrinis-istorinis Prūsijos subregionas, apėmęs ryčiausias Prūsijos dalis. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinama ir tik Lietuvai priklausanti dalis – Klaipėdos kraštas, tampanti vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų .
Mažoji Lietuva niekuomet nebuvo pavaldi Lietuvos valstybei. Nuo 1923 m. tik jos dalis – Klaipėdos kraštas – priklausė Lietuvai.