Pasak orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kolektyvas ėmėsi ypač rizikingo sumanymo. „Pokštauti scenoje kartu su rimta muzika nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio", - LŽ sakė jis.
Pirmoje koncerto dalyje - pavadinkime ją „Rimtąja" - moldavų kilmės amerikiečių pianistas Alexanderis Paley atliks Piotro Čaikovskio Pirmąjį koncertą fortepijonui. Vėliau šioje dalyje skambės "Simfoniniai tango" - Rimanto Giedraičio ir Donato Zakaro aranžuotos Astoro Piazzollos, Gerardo M. Rodriguezo, Jacobo Gade melodijos. Operos solistė Ieva Prudnikovaitė interpretuos argentinietiškus kūrinius, kiekvieną jų paversdama nedideliu monospektakliu.
O antrojoje dalyje įprastiniai, tradiciniai sceniniai įvaizdžiai ims jauktis. "Kodėl pavadinime yra žodelis "neįmanoma"? - retoriškai klausė maestro. Ir paaiškino: "Kadangi bus įgyvendinta tai, ko akademinėje, rimtosios muzikos scenoje negalėtų būti, ką klausytojai laikytų neįmanomu dalyku ar net akibrokštu: atlikėjai vyrai ir moterys čia pasikeis vaidmenimis. Tenoras ir baritonas atliks soprano ir mecosoprano arijas, o šių balsų savininkės įgarsins vyriškas partijas.
„Vladimiras Prudnikovas tą vakarą taps Karmen. Jo (jos?) ilgus tamsius plaukus padabins raudonas rožės žiedas. Vytautas Juozapaitis pasislėps po šviesių plaukų peruku ir virs Tatjana iš P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas", taip pat įsikūnys į Violetą iš Giuseppe's Verdi operos "Traviata". Solistei Laurynai Bendžiūnaitei reikės atidžiau pasimokyti Lenskio, Chosė ir Papagenos vaidmenų, o I. Prudnikovaitei po pertraukos teks pamiršti Argentiną ir atlikti Eskamilijo, Onegino, Figaro, Papageno scenines partijas. Pianistas A. Paley, paprašytas G. Rinkevičiaus, sutiko trumpam atsisakyti rimtojo sceninio įvaizdžio ir pasiversti Nakties karaliene iš Wolfgango Amadeuso Mozarto operos "Užburtoji fleita".
Tiesa, vos įžengęs į sceną jis prabils kita, naujametiniam laikui labiau tinkama "arija": "V lesu rodilas joločka". Koncerto klausytojai galės pasimėgauti ne tik žinomais operos, bet ir populiariosios, estradinės muzikos kūriniais. Į vientisą muzikinį audinį juos sujungė klaipėdietis fleitininkas R. Giedraitis. O simfoninės dramos siužetą sumanė pats orkestro vadovas G. Rinkevičius. „Rizikuoju prisiimti autorystę, - pusiau juokaudamas, pusiau rimtai sakė maestro.
Pabus iš košmaro
Scenoje nestigs teatrinio veiksmo ir rekvizitų. Dažnesni orkestro renginių lankytojai atpažins Verterio sofutę, šiurpiąją Svynio Todo kėdę. Iš pradžių scenarijaus autorius nenorėjo atskleisti savo sumanymų, matyt, nuogąstavo, kad dėl to gali išsisklaidyti naujamečio vakaro kerai. Tačiau apie svarbiausius "neįmanomos operos" įvykius sutiko prasitarti.
Pagal sumanymą, simfoninės dramos pradžioje dirigentas miegos ir sapnuos operos scenas, o solistai jas atliks visai ne taip, kaip įprasta girdėti. Vilkėdamas chalatą, miegoti skirtą kepuraitę ir avėdamas šlepetes, dirigentas bus pažadintas W.A. Mozarto "Verterio" įžangos. Dar neišsivadavęs iš miego, užuot kreipęsis į publiką "Verter, Verter", jis ims dainuoti "Karmen, Karmen".
„Pabusiu iš košmaro", - taip šią sceną komentavo orkestro vadovas. Ilgainiui muzikinių numerių, melodijų ir arijų popuri pasieks kulminaciją, tiksliau - chaosą, visišką susimaišymą: V. Prudnikovas pradės skambinti fortepijonu, o V. Juozapaitis ims griaudėti mušamaisiais. Tada pasirodys Nakties karalienė ir burtų galia viską sugrąžins į savo vietas. Regėdami pergalingą finalą, neįmanomos misijos „tiesiojoje" visi solistai atliks Kalafo ariją iš operos "Turandot", o orkestras dar atliks muzikinę temą iš vaidybinio filmo "Misija: neįmanoma". Tada visai netrukus ateis Lietuvos kultūrai beveik neįmanomi Naujieji.
