Šis 17 amžiaus tapybos su aptaisu kūrinys yra ypač blogos būklės, sovietiniais laikais paveikslas buvo tik konservuotas ir sutvirtintas.
Dabar Žemaičių Kalvarijos šventovės Didįjį altorių puošiantis garsus kūrinys, kaip ir neseniai į Šiluvą po restauravimo grąžintas Marijos su kūdikiu paveikslas, bus tiriamas bei kruopščiai restauruojamas.
Tikimasi, jog vertingas kūrinys į Žemaičių Kalvarijos Mažąją Baziliką po restauravimo bus sugrąžintas kitų metų garsiesiems atlaidams, kurių metu malonėmis pagarsėjusį paveikslą ruošiamasi vainikuoti popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintais karūnų žiedais.
Paveikslo tyrimo ir restauravimo programą finansuos Telšių vyskupijos kurija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Šiuo metu Lietuvoje yra penki popiežiaus dovanotomis karūnomis vainikuoti šventieji Mergelės Marijos paveikslai. Pirmasis - Šv.Sosto sprendimu 1718 metais popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis karūnuotas Trakų Madonos paveikslas.
Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje esantis Šv.Pranciškaus Asyžiečio ir Šv.Bernardino Sieniečio garbinamos Švč. Mergelės Marijos paveikslas, dar vadinamas Sapiegų Madona, popiežiaus Benedikto XIV dovanotomis karūnomis buvo vainikuotas 1750 metais. Iki Antrojo pasaulinio karo šis paveikslas buvo Vilniaus bernardinių Šv.Mykolo arkangelo bažnyčioje.
Šiluvos Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas iškilmingai karūnuotas 1786 metais, o Aušros Vartų Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas - 1927-aisiais vainikuotas popiežiaus Pijaus XI vainiku, jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.
Pivašiūnų bažnyčios Didžiajame altoriuje esantį Dievo Motinos paveikslą 1988 metais vainikavo kardinolas Vincentas Sladkevičius popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir jam suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Tai penktasis popiežiaus valia karūnuotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Lietuvoje.