Dviejų dalių šokio spektaklis „Spragtukas“, kaip teigia libreto autorė ir režisierė M.S. Šimulynaitė, – tai spektaklis, kuriame ji siekia atsikratyti klasikinio XIX a. baleto štampų, į cukraus vatą įvyniotų jausmų, viso to tikslas – pavaizduoti tikrą, neišgalvotą gyvenimą. Kokios Kalėdos šiais laikais? Kas svarbiausia šventės metu? Kiek vaikų tiki stebuklais? Ar stebuklai egzistuoja XXI a.? Kas mūsų langas į pasaulį – televizija ar mes patys? Spektaklyje ne tik keliami šie klausimai, bet ir ieškoma atsakymų.
Žiūrovai regės patys save iš visų įmanomų, labai skirtingų pusių. Publika bus priversta susimąstyti: gal gyvenime kiekvienas žmogus atrodo taip, kaip spektaklio veikėjai. Gal reikėtų išmesti televizorių, nes langas į pasaulį – pats žmogus, žinoma, kai jis sugeba įsiklausyti į tylą, grožėtis gamta ir tikėti stebuklais.
Anot M.S. Šimulynaitės, pirmapradis šokis buvo emocinio, dvasinio impulso rezultatas, todėl jos kuriamo spektaklio judesio vedlys yra spontaniškumas. „Judesio paletė - beribė. Šokio prigimtis yra archajiška, joje laisvė – pagrindinis variklis. Taip ir mūsų kūrybos procese – polėkis, buvimas savimi bei laisvė yra pagrindas“, -teigia choreografė.
„Spragtuką“ M.S. Šimulynaitė traktuoja kaip kūrinį vaikams, kurie ne vaikai. O spektaklio veiksmas vyksta , ne „toli toli“ ar „seniai seniai“, kaip E.T.A. Hofmano pasakoje „Spragtukas ir pelių karalius“, bet „čia“ ir „dabar“. „Mūsų spektaklis yra perkeliamas į dabarties laikmetį su visomis jo aktualijomis, problemomis, tradicijomis. Mūsų gyvenimo akimirkos traktuojamos remiantis Hofmano pasakos pagrindu“, - savą versiją pristatė jauna menininkė.
Choreografės žodžiais, apskritai Hofmano pasakų personažai dažniausiai gyvena tikrovėje ir išgalvotame pasaulyje. Rašytojas vienas pirmųjų ėmė drąsiai jungti fantastinius vaizdus su realios tikrovės detalėmis.
„Literatūrologai tvirtina, kad beveik nėra skirtumo tarp Hofmano pasakų suaugusiems ir vaikams, todėl ir mūsų spektaklis skirtas visai šeimai“, - apie premjerą kalbėjo M.S. Šimulynaitė.
Drauge su choreografe dirba jauna dailininkė Simona Biekšaitė. Jos sukurta spektaklio scenografija irgi originali, dominuoja dvejopos paskirties apskritas stalas – lėkštė, kurios skersmuo 6 metrai. Ji sukasi aplink savo ašį, svyruoja į šonus, „reaguoja“ į artistų judesius. Taip vizualiai sukuriami du: realybės ir fantazijos pasauliai.
„Kurdama scenografiją, pirmiausia atsisakiau klasikinio „Spragtuko“ baleto pastatymo įvaizdžio – įprastų scenovaizdžio elementų: milžiniškos kartoninės eglutės, plastmasinio „prabangaus“ rūmų interjero, puošnių rūbų ir pompastikos. Visa tai jau tapo „Spragtuko“ „formatu“, ir, neva, būtinybe. Mano nuomone, tokia butaforija „įvelka“ Hofmano istoriją į spalvotą popierėlį ir po storais dekoracijų sluoksniais paslepia pasakos
esmę“, - samprotavo dailininkė.
Abiejų „Spragtuko“ statytojų Klaipėdos scenoje laukia debiutas, tačiau kūrybiniai keliai merginas suvedė joms įsiliejus į viešosios įstaigos „Operomanija“ veiklą. Šiemet „Operomanijos“ surengto festivalio NOA (Naujosios operos akcija) atidarymui Marija Simona Šimulynaitė pastatytė dvi trumpas operas „Babelis“ ir „Skylė“. Ši jauna choreografė jau garsėja įvairialypiu talentu. Ji yra surengusi kelias piešinių parodas, išleidusi prozos ir poezijos rinkinį „Volungė“, epizodinius vaidmenis sukūrusi keliuose lietuviškuose kino filmuose, dalyvavusi televizijos projektuose. Tačiau pati menininkė labiausiai išskiria darbą Vanemuine (Estija) teatre, kur pastatė dramos ir šokio diplominį spektaklį pagal F. Diurenmato pjesę „Fizikai“, taip pat surengė tušu pieštų darbų parodą pjesės tema.
Choreografei labai svarbus ir festivalio „Shockacademija“ uždarymui pastatytas muzikinis spektaklis „Talento istorija“ bei festivalio „Druskomanija“ uždarymui sukurtas šokio spektaklis „Ebriatum“ (iš lot. k. „Apsvaigti“). Talentingą menininkę sėkmė lydėjo ir tolimoje Australijoje, kur Sidnėjuje vykusiame festivalyje „Sony Trop festival“ ji pristatė pačios sukurtą ir nufilmuotą trumpametražį filmą „Complex“. Šiame filme autorė panaudojo Gustavo Malerio Adagietto iš simfonijos Nr.5.
Puikiai jaučianti muzikos ritmą, tembrines spalvas, šįsyk M.S. Šimulynaitė pasirinko P. Čaikovskio kūrinį ir kelis mėnesius „Spragtuką“ statė su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe, vadovaujama Vaclovo Sasnausko. Kaip įvertins žiūrovai drąsią, visiškai netradicinę „Spragtuko“ versiją, parodys rampos šviesą išvydęs naujas spektaklis.
