Iš pirmo žvilgsnio atrodytų keista, kad paroda atidaryta ne gimtajame mieste. Fotomenininkas tiesiog neturėjo kitos išeities. Kauno fotografijos galerijoje šiuo metu vyksta kapitalinis remontas ir dėl sunkmečio nežinia kada bus baigtas. O tokios pat erdvios patalpos mieste daugiau nėra.

"Esu tikras savo miesto patriotas ir niekur neketinu bėgti iš Kauno. Po kelerių metų visos kūrybos retrospektyvinę parodą būtinai surengsiu įprastoje ir pamėgtoje Kauno galerijoje", - sakė šių metų kandidatas Nacionalinei premijai gauti R.Rakauskas.

Parodoje autorius pristatė ir ką tik pasirodžiusį solidų autorinį fotografijų albumą "RR", kuriame sutalpinti visų daugiau nei penkiasdešimties kūrybos metų ciklai - nuo garsiojo "Žydėjimo" iki "Spalvotų laukų".

Sielos atspindžio nesuvaidinsi

Savo pirmąją parodą "Švelnumas" R.Rakauskas kadaise surengė sostinėje. Šis ciklas šįkart vėl sugrįžo į Vilnių, bet papildytas pačiais naujausiais "Užuovėjos" darbais.

"Šie du ciklai - jaunystės "Švelnumas" ir brandos "Užuovėja" - savotiškai uždaro kūrybinį ratą, kuriame sutelpa visas mano fotografavimo penkiasdešimtmetis, - sakė menininkas. - Gyvenimas judėjo ir galbūt prigeso mano jaunystės proveržiai, bet niekada neapleido noras fotografuoti sušvelnintą gyvenimo tiesą. Esu nepataisomas švelnumo ieškotojas, nors už tai mane pliekė kolegos fotomenininkai, sakydami, kad darausi nemadingas. Bet kitoks būti negaliu - paprasčiausiai neinu ten, kur žmonės geria, mušasi ir stumdosi. Nesudužo į šipulius mano idealistinė grožio vizija. Drausmink save kiek nori, bet sielos atspindžio kūryboje nesuvaidinsi. Jaučiu: žmogiškumu sušildytoje "Užuovėjoje" niekaip neišsitrina "Švelnumo" tęsinys. O kam jį trinti?"

"Užuovėja" - naujausias kūrybos darbas, bet, pasak autoriaus, ne paskutinis. Fotomenininkas vengia tai sakyti, kad iš tiesų tas kartas nebūtų paskutinis. "Kai iš gyvenimo išėjo mano geriausias draugas tapytojas Vytautas Tamoliūnas, šito žodžio nekenčiu. Mes nesame paskutiniai mohikanai. Dar galime dirbti", - tvirtino jis.

Nuo savęs nepabėgo

"Švelnumui" artimas ciklas - garsusis "Žydėjimas", nuo kurio ir prasidėjo tikrasis R.Rakauskas. "Žydėjimą" kūrė, kai jam buvo 32 metai, o "Užuovėją" - 66-erių.

"Pasižiūriu į savo naujausius darbus ir matau - dar šiandien išlikęs tas pats mano jaunystės požiūris! Pasakoju apie žmonių santykius. Tokius, kur niekas su kumščiu niekam negrasina, - sako jis. - Atlaiduose, skirtingai nei miesto šventėse, atmosfera kita, žmonės kitokie. Religinis nusiteikimas veikia kažkaip kitaip, švarinančiai."

Bažnytinius atlaidus fotografijoje pirmas išgarsino kitas kaunietis fotomenininkas Romualdas Požerskis, pradėjęs fotografuoti juos dar sovietiniais laikais. Tačiau į tą pačią temą R.Rakauskas pažvelgė savaip - atlaiduose atrado užuovėjos švelnumą. Už kadro liko atlaidų procesijos, religinė atributika ir šventųjų paveikslai. Vien tik žmonės, susirinkę į šventę bažnyčios šventoriuje. Bet jie yra kitokie, dvasiškai pakylėti ir itin susikaupę tylos palaiminimo akimirką. Tokius žmones pro objektyvą fotomenininkas regi nuo jaunystės.