Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama tarptautinė paroda iš Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“ sulaukė išskirtinio lankytojų dėmesio. Nuo spalio mėnesio veikiančią parodą jau aplankė per 7400 žiūrovų.
Ši ketvirtadienį, 18 val. lankytojai kviečiami į antrąjį parodą lydinčios kino programos ir pokalbių šaltojo karo palikimo temomis renginį. Pasauline klasika tapusį 1964 metų S. Kubricko kino filmą „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ pristatys ir diskusiją po filmo moderuos Katalikiškojo Amerikos universiteto Vašingtone istorijos profesorius Michael Kimmage. Šaltojo karo laikotarpio istorija yra M. Kimmage mokslinių tyrinėjimų sritis ir dėstomas kursas universitete.
Prof. M. Kimmage mintim, “šis Kubricko filmas atspindi, kaip keitėsi Amerikos požiūris į Šaltąjį karą. Suvokti tą požiūrį galima pasiremiant Prezidento Kennedy asmenybės pavyzdžiu. Kennedy buvo jauniausias kada nors išrinktas Amerikos prezidentas, pats kariavo Antrajame Pasauliniame kare ir gerai suprato Šaltojo karo keliamas problemas. Jį supo puiki patarėjų komanda ir jie visi suvokė Šaltąjį karą kaip nuolatinę grėsmę ir tikrą Amerikos geros valios ir intelektualinio potencialo išbandymą. Dramatiškiausias Kenedžio prezidentavimo momentas buvo 1962 m. Kubos raketų krizė (Karibų krizė), kai Sovietų sąjunga ir Jungtinės valstijos ne juokais susikivirčijo. Tik sėkmės ir lanksčios diplomatijos dėka tąkart buvo išvengta branduolinio karo. Ši krizė ir priimta taikos rezoliucija tapo tikra Amerikos legenda. Buvo manoma, kad naujos technologijos, teisingai priimti sprendimai ir įžvalgus vadovavimas padės Amerikai išgyventi Šaltojo karo laikotarpį, o gal netgi pavyks jį laimėti. Kol ore sklandė tokios nuotaikos, režisierius Kubrick kūrė savo filmą. Jis tiek susidomėjo Šaltojo karo problema, kad netgi dalį savo laiko skyrė branduolinių ginklų studijoms. Kuo daugiau domėjosi šia tema, tuo absurdiškesnė ir beprotiškesnė jam rodėsi pati tokio karo idėja. Taigi, jis sukūrė filmą „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“, kurį galima pavadinti savotiška „košmaro komedija“.“
Įėjimas į kino seansus ir pokalbius nemokamas.
