Tik dešimt metų prabėgo nuo jo debiuto operoje, kuomet 1999 m. jis sudainavo Arturo vaidmenį G. Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“, o šiandien Edgaras Montvidas – žavus, optimistiškai nusiteikęs, puikiai dainuojantis garsiausiuose Europos operos teatruose solistas.
„Didžiausias malonumas“, – apie sugrįžimą į „gimtąją“ sceną sako Edgaras, prof. Virgilijaus Noreikos mokinys, kurio tarptautinė karjera prasidėjo nuo 2001-2003 m. stažuotės Covent Garden teatre Londone.
2004-2006 m. jis dainavo Frankfurto operoje, vėliau – įvairiuose Europos operos teatruose ir festivaliuose, tarp jų – Royal Opera House Covent Garden, Glaindburno festivalyje, Opera North, Frankfurte, Hamburge, Bayerische Staatsoper Miunchene, Amsterdame, Komische Oper Berlyne, Leipzige, Trieste, BBC Proms ir kt.
Edgaro gerbėjai Vilniuje jo balsu galėjo grožėtis Kongresų rūmuose J. Massenet operoje „Verteris“.
Artimiausi solisto planai – Alfredas ir Lenskis Opera National de Lyon, Žvejas Stravinskio „Lakštingaloje“ Aix-en-Provence festivalyje ir Tamino Opera National de Bordeaux.
Spalio 3 d. Edgaras Montvidas kartu su Joana Gedmintaite, Laimonu Pautieniumi, Arūnu Malikėnu ir Jurgita Lopetaite dainuoja „Meilės eliksyre“ LNOBT scenoje. Spektaklį diriguos Modestas Pitrėnas.
E.Montvido viešnagė LTV
Operos solistas Edgaras Montvidas nuo pirmo savo pasirodymo Lietuvos operos ir baleto teatre skaičiuoja prabėgus 10 metų. „Per tą laiką įvyko nemažai dalykų“, – sako jis. E. Montvidas viešėjo LTV penktadienio laidoje „Labas rytas“ ir atsakė į keletą laidos vedėjo Igno Krupavičiaus klausimų.
- Kuomet geriausias laikas repetuoti?
Įvairiai būna. Kartais repetuoju ryte ir vakare, kartais tik po pietų. O kai apskritai vyksta operos pastatymas, po repeticijų vyksta repeticijos galvoje, tad tai yra nenutrūkstamas procesas.
O kaip lavinate savo balsą? Ar lavinate jį, pavyzdžiui, duše?
Aš, tiesą pasakius, stengiuosi negąsdinti savo kaimynų (šypsosi). Balsą lavinu teatre, studijose, klasėse.
Scenoje jūs jau 10 metų...
Dainuoti aš pradėjau gerokai anksčiau. Scenoje koncertuoti pradėjau būdamas studentas, nuo antro kurso, bet nusprendžiau savo dešimtmetį skaičiuoti nuo savo pirmojo pasirodymo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1999-aisiais. Per tą laiką įvyko iš tikrųjų nemažai dalykų: po studijų iš karto išvažiavau stažuotis į Londoną (Didžioji Britanija), o šiuo metu dainuoju įvairiuose Vakarų Europos teatruose.
Prisiminkite tą pirmą pasirodymą. Lietuvos operos ir baleto teatre?
Taip.
Nepasakyčiau, kad tai buvo labai didelis vaidmuo, bet man tai buvo gana svarbus vaidmuo – Arturas G. Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“. Tiesą pasakius, rytoj taip pat dainuosiu to paties kompozitoriaus operoje „Meilės eliksyras“ toje pačioje vietoje. Tai gana įdomu.
Tuomet man tai buvo didžiulis išbandymas. Aš kone pirmą kartą dainavau su orkestru ir visi solistai man buvo – su jais dabar dainuoju gana dažnai – kaip dievai.
O kuris pasirodymas buvo įsimintiniausias, vertingiausias?
Tikrai negalėčiau išskirti nė vieno, nes kiekvienas išėjimas į sceną yra labai svarbus kad ir kur aš bedainuočiau: ar tai būtų Londonas, ar Telšių kultūros namai. Vis tiek tavęs klauso žiūrovai ir aš visuomet stengiuosi atiduoti, parodyti tai, ką galiu iš visos širdies, tad visi pastatymai ir visi spetakliai man yra brangūs. [...]
Kuri publika – Škotijos, Anglijos, Prancūzijos, Lietuvos – atrodo šilčiausia?
Nenorėčiau, kad tai nuskambėtų sentimentaliai, bet namuose visada dainuoti šilčiausia, nors čia dainuodamas jaučiu didesnę atsakomybę: čia yra mano mokytojai, mano kolegos, mano šeima, mano draugai.
Skaičiuojate 10 metų scenoje. O kas toliau?
Kas žino, kas bus? Aš stengsiuosi, kad viskas eitų į priekį ir bus matyti. Šiuo metu jau porą metų į priekį yra numatyti pasirodymai, tad reikia tiesiog ruoštis jiems. Ir žiūrėti, kas bus toliau.
