„Kreicerio sonata“, nors ir parašyta 1889 metais, bet išspausdinta tik 1891 m., tapo išskirtiniu ХIХ amžiaus rusų visuomenę sudrebinusiu kūriniu. Levas Tolstojus „Kreicerio sonatoje“ išdėsto savo filosofiją, kuri kviečia atsisakyti santuokinių įsipareigojimų ir sekso šeimoje, nes tai yra tik vergovė, o vergiški santykiai gimdo nelaisvę.
Rašytojas skelbė, kad tik tada, kai sutuoktiniai gyvens kaip brolis ir sesuo, ateis visuomenės dvasinio atgimimo metas. Turbūt nesunku įsivaizduoti, kokią reakciją šios kūrinio idėjos sukėlė to meto Rusijoje ir visoje Europoje. 1901 metais šventasis Sinodas atskyrė rašytoją nuo pravoslavų bažnyčios.
Šokiruojančios L. Tolstojaus filosofinės idėjos apie santuokos paskirtį stebino ir gąsdino visuomenę, bet apysaka „Kreicerio sonata“ sulaukė išskirtinio dėmesio – ji buvo perrašoma, dalinama ir aptarinėjama visose visuomenės susibūrimo vietose. Įdomu, kad pats rašytojas nei santuokos, nei sekso neatsisakė. Kai L.Tolstojus rašė „Kreicerio sonatą“, jam buvo per 60, su žmona buvo pragyvenęs 30 metų ir augino net 13 vaikų.
Visą gyvenimą rašytojas siekė surasti atsakymą į klausimą: „Ar turi gyvenimas prasmę, kurios nesunaikintų mirtis?“ Gyvenimo saulėlydyje surado atsisakė turtų, atsiskyrė nuo visuomenės ir paliko savo filosofinę kūrybą, kuri stebina minčių gilumu ir idėjų novatoriškumu.
Spektaklyje vaidina: Albinas Kėleris, Enrikas Kačinskas, Evaldas Stokė, Toma Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Inga Talušytė, Gintautas Žiogas.
