Kultūros vakare dalyvauja literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė, dailėtyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, istorikas, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, Anykščių senųjų giesmių ir dainų ansamblis (vadovė Violeta Juciuvienė). Vakaro vedėja - literatūrologė dr. Brigita Speičytė.
Poetas Antanas Baranauskas 1858 ir 1859 m. vasaromis gimtuosiuose Anykščiuose sukūrė „Anykščių šilelį“ - svarbiausią kūrinį po Donelaičio „Metų“ ir reikšmingiausią iki Maironio „Pavasario balsų“. Poeto Justino Marcinkevičiaus įsitikinimu, „Anykščių šilelis“ yra „antrasis mūsų literatūros šedevras“, leidžiantis „didžiuotis, kad mūsų gimtasis žodis išugdė šitokią amžino aktualumo giesmę“.
Poemoje, anot prof. V. Kubiliaus, „matome dvi amžinas egzistencijos puses – žydėjimą ir išnykimą. Joje girdime pirmąjį lietuvių raudojimą ekologine tema. Kūrinyje jaučiame sunkų nykumą, tvyrantį virš carizmo priespaudos Lietuvoje, ir jau prasikalančią atbudimo viltį. „Anykščių šilelis“ – pirmas lietuvių literatūros kūrinys, turįs ryškias potekstes ir daugiaprasmiškumo perspektyvą“.
Poemos sukūrimo 150 metų sukakčiai išleisto poemos jubiliejinio leidinio įvadiniame straipsnyje „Anykščių šilelio“ įstabioji galia“ profesorė Viktorija Daujotytė teigia, kad „Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ jau pusantro šimto metų pulsuoja lietuvių kultūroje kaip neprilygstamos galios kūrinys.
Tai mūsų tautinės sąmonės nušvitimo akimirka – gražiai liūdna, liūdnai graži (kaip seniausiose tautos dainose), iškilminga, aukšta, kupina patoso (kaip kūriniją šlovinančiose giesmėse ir himnuose), gili ir tyli. Svarbiųjų jungčių kūrinys - Adomo Mickevičiaus, Simono Daukanto atgarsiai, ir jau pasigirstantis jauno Maironio balsas.
Tekstas, kuris sutelkia ir atveria: ir mes, kurie skaitome „Anykščių šilelį“ po pusantro šimto metų, jau esame jame, jo koduose, šifruose. Kūrinys, kuris rašo tūkstantmetę Lietuvą, jos erdvėlaikį, pajustą vienu momentu“.
Poemos sukūrimo 150 – ųjų metų jubiliejaus leidinyje publikuojamos dailininko Prano Lapės iliustracijos, kurios buvo sukurtos JAV ir ten išspausdintos „Anykščių šilelio“ 100- ųjų metų sukakčiai skirtame leidinyje (Niujorkas, 1961 m.). Šių iliustracijų modernumas ir išskirtinumas „Anykščių šilelio“ iliustravimo tradicijoje įtaigiai aptariamas dabar išleistame leidinyje - menotyrininkės dr. Nijolės Tumėnienės straipsnyje „Anykščių šilelis“ Prano Lapės interpretacijoje“. Jos nuomone, „poemą dailininkas perskaitė originaliai, nes sugebėjo įsigilinti į poeto potekstes ir metaforas.“
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus ir „Petro ofseto“ išleistas unikalus A. Baranausko „Anykščių šilelio“ leidinys ne tik dėl dailininko Prano Lapės vertingų iliustracijų, bet ir tuo, kad poema dabarties skaitytojui ir klausytojui pateikta dviem pavidalais: ir bendrinės kalbos tekstu, ir tarmiškąjį poemos variantą perteikiančiu dainuojamu įrašu (knyga su CD).
Paties A. Baranausko sukurtą ir gimtojo miestelio giesmininkėms Kairytėms perduotą „Anykščių šilelio“ melodiją gieda anykštėnių moterų trio: Emilija Petrokienė, Jonė Marciukienė, Sofija Pakalnienė.
Poemos sukūrimo 150-ųjų metų sukakties renginyje dalyvausiantis Anykščių senųjų giesmių ir dainų ansamblis (vadovė Violeta Juciuvienė) pristatys autentiškąją poeto kūrinių atlikimo tradiciją, klausytojams atlikdamas ne tik poemos fragmentus, bet ir supažindindamas su kitomis A. Baranausko dainomis ir giesmėmis.
