Pirmąją spektaklio „Nusiaubta šalis“ versiją pagal Tankredo Dorsto pjesę „Merlinas arba nusiaubta šalis“ režisierius G.Varnas sukūrė 2004 metais apleistose „Tiesos“ spaustuvės patalpose, tuomet dar tik besikuriančioje „Menų spaustuvėje“. Spektaklis, sumanytas kaip meninis projektas netradicinėse erdvėse, buvo rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Gdanske, apleistoje laivų statykloje, laikomoje „Solidarumo“ judėjimas lopšiu. Projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su „Intercult“ (Švedija) ir tarptautinė programa „SEAS“. Jį matė ir aukštai įvertino pjesės autorius T.Dorstas.

Šiandien G.Varnas kuria modernų istorinį spektaklį, atspindintį savo kartos požiūrį į Lietuvos istoriją ir dabartį.

„2004-aisiais T.Dorsto pjesė mums buvo per ankstyva. Dabar ji aktualesnė, skaudesnė. Spektaklis apie utopijų kūrimą, ir, savaime suprantama, – žlugimą, nes toks yra gyvenimas. Praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, su skausminga nostalgija prisimename mūsų „Apskritojo stalo“ – Sąjūdžio – idėjas. Kas šiandien iš jų liko? Kalba ne tik apie idėjas, bet ir jas puoselėjusius žmones. Kokie jų likimai? Kai aktoriai klausia, kokiame spektaklio veiksme mes esame, atsakau, kad jau paskutiniame. Mūsų šalis dabar ten“ – svarsto G.Varnas.

Spektaklyje „Nusiaubta šalis Vilnius“ vaidmenis kuria dauguma šiuolaikinio Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių – Saulius Balandis, Povilas Budrys, Gediminas Girdvainis, Gytis Ivanauskas, Marius Jampolskis, Viktorija Kuodytė, Arūnas Sakalauskas ir kt.

Viduramžių legenda apie Apskritąjį stalą – viena gražiausių valstybės kūrimo idėjų kultūros istorijoje. Siekiamybė sukurti idealią valstybę, paremtą brolybės ir gėrio idealais, nuo Viduramžių iki XXI amžiaus yra didžioji utopinė žmonijos svajonė. Istoriškai šios svajonės buvo pasmerktos žlugti, bet iš naujo atgimdavo naujose epochose. Apie tai pasakojama vienoje iškiliausių XX amžiaus pabaigos pjesių, vokiečių dramaturgo T.Dorsto istorinėje misterijoje „Merlinas arba nusiaubta šalis“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją