"Tai ir įvairios mugės, folkloro festivalis "Atataria lamzdžiai", diskotekos, šokių ir dainų konkursai, populiarių grupių koncertai, sporto varžybos, taigi kiekvienas kaunietis ar miesto svečias tomis dienomis ras kažką sau patinkančio", - kalbėjo Z.Vaškelienė.
Šventę keliose miesto aikštėse penktadienio popietę pradėjo pučiamųjų orkestrų festivalis "Padūduokim Kaunui".
Šeštadienį prie Kauno pilies susirinks 40 raganų iš Kauno ir Vilniaus, kurios burs žmonėms kortomis, runomis, laimins talismanus, o vakare virs raganišką viralą iš 27 žolelių bei basos bėgios per žarijas.
Grupė menininkų šv. Jurgio bažnyčioje pristatys meno kūrinių projektą "Aš - kaunietis".
Prezidentūros kiemelyje veiks senovinių automobilių paroda. Ten bus siekiama ir šalies rekordo - visą seną "Moskvičių" aplipdyti baltais lietuviškais centais.
Senamiesčio pėsčiųjų perėja šeštadienio vakarą bus apipavidalinta kaip tunelis į ateitį ir pavadinta fantastinio miesto Ziono vardu. Čia vaikštinės persirengėliai, įkūnijantys filmo "Matrica" personažus. Netoli esančioje Steigiamojo Seimo aikštėje per naktį vyks muzikos ir šviesos šou.
Sekmadienį rengiamos moksleivių karnavalinės eitynės. Rotušės aikštėje bus siekiama šalies rekordo, išdalinant vaikams 2 tūkst. ledinukų.
Kaip sakė miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, "Kauno dienos" sumanytos švęsti pažymint 1463 metų gegužės 20 dieną, kai Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis pasirašė vienintelį iki šių dienų išlikusį miesto privilegijų dokumentą.
Miesto gimtadienio renginių organizavimui Kauno valdžia skyrė apie 80 tūkst. litų.
"Kauno dienos" rengiamos 5 kartą.