Ceremonija yra Lietuvos Tūkstantmečio programos dalis. Palaik
ai bus perlaidoti Dubingiuose, atrastos renesansinės evangelikų reformatų bažnyčios apsidėje įrengtoje kriptoje.
Dubingių piliavietė tyrinėjama ne vienus metus. Liepą čia pradėtas 7-asis tyrinėjimų sezonas.
Dubingių piliavietės tyrinėjimo, konservavimo-restauravimo darbus ir Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimą finansuoja Kultūros paveldo departamentas: 2007–2009 m. šiam objektui skirta beveik 3 mln. litų.
Už šiuos pinigus buvo atlikti evangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų rūmų archeologiniai tyrimai, įrengta Radvilų giminės perlaidojimui skirta kripta, konservuoti bažnyčios pamatai.
Šiuo metu archeologai toliau tęsia Radvilų rūmų tyrimus. Norima atidengti buvusio rūmų bokšto pamatus, tirti rūmų rūsius, nustatyti rūmų santykį su piliavietės aplinka, patikslinti pastato chronologiją.
Vėliau numatoma rūmų pamatus konservuoti ir pritaikyti turistų lankymui.
Dubingių piliavietė – vienas reikšmingiausių objektų Lietuvos istorijoje. Ji – ne tik vienas svarbiausių kovos su kryžiuočiais taškų, bet ir yra glaudžiai susijusi su faktiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais – Radvilomis ir yra šios garbingos giminės laidojimo vieta.
Nuo 2003 m. piliavietėje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, kurių metu buvo ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau svarbiausias atradimas – 2004 metais rasti garbingos ir ypatingai Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai.
Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, Dubingius pasirinko kaip savo laidojimo panteoną.
2004 metais atrasti, 2004–2007 metais antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų bendromis pastangomis identifikuoti 8 Radvilų giminės atstovų palaikai: Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M. R. Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos).
Šis vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų yra, pasak tyrinėtojų, ne tik svarbus Lietuvai, bet ir kitoms buvusioms LDK valstybėms, kuriose yra išlikęs šios giminės kultūrinis palikimas ir tebegyvena Radvilų palikuonys.
