Kaip pranešė KAM, karių palaikų perlaidojimo išvakarėse į Vilnių suvažiuos iki 600 karo istorijos klubo narių iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Jie bus apsirengę Napoleono laikų karinėmis uniformomis, su savimi atsiveš ginklų kopijų. Atvykti ketina ir karo istorijos mėgėjai iš Prancūzijos.

Prancūzmečio paminėjimo programoje numatyta mūšio inscenizacija, kuri įvyks Vilniuje, Neries krantinėje ties Baltuoju tiltu, Napoleono ir jo kariuomenės įžygiavimas į Vilnių pro Aušros vartus, miestelėnų šventė Rotušės aikštėje.

Vyriausybės sudarytai 1812 m. įvykiams Lietuvoje paminėti skirtų renginių organizavimo komisijai vadovauja krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Antradienį vykusiame posėdyje dalyvavo atstovai iš Kultūros, Užsienio reikalų, Švietimo, Mokslo, Vidaus reikalų ministerijų, Muitinės departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos istorijos instituto, Viešosios policijos vyriausiojo komisariato.

Karių palaikai bus perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Kapavietės projektas buvo ilgai derinamas su prancūzų ekspertais. Daugiatautės Napoleono armijos memorialo statymą finansuoja Prancūzija, skyrusi 55 tūkst. eurų (189 750 tūkst. litų).

2001 metų lapkričio mėnesį, vykdant statybos darbus buvusios karinės bazės teritorijoje Šiaurės miestelyje, buvo surasti žmonių kaulai. Kadangi prie kaulų buvo aptiktos metalinės sagos su numeriais, nekilo abejonių, kad tai yra Napoleono kariuomenės karių kapavietė, nes tik šios armijos karių sagose buvo žymimas pulko numeris.

Kapavietės kasinėjimai buvo atnaujinti rugsėjo mėnesį, atvykus Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos bendrovių BBC ir "Discovery Channel" filmavimo grupėms, kuriančioms pasakojimus apie šį istorinį radinį.

Kapavietėje archeologai aptiko iš viso 3 tūkst. Napoleono armijos karių palaikus. Napoleono kariuomenėje buvo ne tik Prancūzijos, bet ir daugelio kitų Europos kraštų kariai. Aptiktos sagos leidžia kalbėti, jog čia buvo palaidoti ir Italijos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių kariai.

Pasak archeologų, 1812-1813 metų Vilniaus gubernatūros oficiali ataskaita carui leidžia teigti, kad Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono armijos karių.

Vilniuje Šiaurės miestelio teritorijoje 1812 metais puldami rusų kariuomenę, prancūzai buvo išsikasę griovius. Vėliau, Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, daugybė kareivių žuvo ir juos čia palaidojo rusai. Nuo šalčio ir bado mirusius Napoleono armijos karius rusai laidojo tuometiniuose Vilniaus priemiesčiuose - Šiaurės miestelyje, Žvėryne.

Rusijos caras buvo pavedęs Napoleono armijos karių palaikus sudeginti, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi vėjas miesto link atnešė smarvę.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais, puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius. Iki perlaidojimo palaikai yra saugomi Antakalnio kapinių koplyčioje.