Haidn trio Eisenstadt laukė 2009-ųjų nuo pat savo susikūrimo, ir per septyniolika gyvavimo ir tobulėjimo metų pilnai pasiruošė atsakingai Haidno ambasadorių misijai. Šiais metais vienu iškiliausių Austrijos kamerinių ansamblių tituluojamas „Haidn trio Eisenstadt“ keliauja po visą pasaulį, patvirtindamas garsiuosius Haidno žodžius, kad jo kalba suprantama bet kokios tautybės žmonėms.

Trio regi savo misiją kaip Haidno muzikos puoselėtojų. Vienas iš šios misijos vykdymo būdų – koncertai, vieno kurių liudininkais tapsime Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kitas svarbus jų veiklos aspektas – įrašai. Haidn trio Eisenstadt išleido jau 28 kompaktinius diskus: pilnus Haidno trio, divertismentų, koncertų, „Škotiškųjų“ dainų rinkinius. Visi išleisti įrašai padaryti puikia akustika pasižyminčioje Haidno salėje Eizenštato Estergazių rūmuose.

Koncerte Vilniuje Haidn trio Eisenstadt pristato projekto „H2D“ dalį: šiam projektui buvo parinkti arba užsakyti 6 austrų kompozitorių, 6 Europos kompozitorių bei 6 pasaulio kompozitorių kūriniai, dedikuojami Haidnui. Lietuvoje skambės paties J. Haydno bei patyrusių jo įtaką F. Schuberto bei G. Krammerio muzika. Šis kompozitoriaus metų šventimas turėtų įsiminti ilgam visiems, kas gerbia Vienos klasiko palikimą ir yra neabejingas aukščiausio lygio atlikimo profesionalumui.

Tel Avivui – 100 metų, taigi tai - puiki proga išskirtinio intensyvaus kolorito, talentingai sukurtai muzikai ir aukščiausio lygio jos atlikimui. Šią šventę liepos 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje sukurs Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas profesoriaus Donato Katkaus, solistai Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (mušamieji) ir Shimon Kopeliansky (altas, Izraelis), pristatydami unikalią proginę programą, kuri perkels į tolimą Tel Avivą, kupiną vingriųjų melodijų, įspūdingų sinagogų ir talentingų žmonių…

Programoje nuskambės lietuviškojo ekspresionisto, iliustratyvios kaleidoskopinės muzikinės tapybos meistro Anatolijaus Šenderovo muzika, taip pat lietuviškojo džiazo avangardo tėvo ir universalaus kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino kūrinys bei saksofonininko, laisvai disponuojančio sudėtingiausiomis spontaniškos kūrybos technikomis Petro Vyšniausko improvizacijos.

Šiuolaikinės muzikos margąją Tel Avivo pašlovinimo versmę „sudrausmina“ klasikinis Maxo Brucho Adagio – kūrinys, kuris amžiams surišo šį vokiečių kompozitorių su žydų tauta. Maxas Bruchas mėgdavo savo kūryboje naudoti įvairų folklorą, ir Adagio hebrajų „Kol Nidrei“ temomis buvo sumanytas ne kaip žydiškasis kūrinys, bet tiesiog kaip profesionali liaudies melodijų aranžuotė.

Tačiau, nors Brucho kūryboje esama daug pavyzdžių, kai jis panaudodavo įvairių Europos tautų liaudies melodijas, šis kūrinys sukėlė įtarimą, kad galbūt Bruchas buvo žydų kilmės. To nepavyko įrodyti, bet nacistinėje Vokietijoje jo muzika buvo uždrausta atlikti, ir ilgainiui liko engiama. Taip pomirtinis kompozitoriaus likimas suartino jį, tikrą vokietį, su žydų tauta, o įspūdingas Adagio įgijo ypatingą prasmę…

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją