Svarbiausio Europoje fotografijos festivalio prizą R. Vikšraitis pelnė už 1976-2005 m. darbus iš serijų „Skerstuvės“, „Pavargusio kaimo grimasos“ ir „Vienkiemio godos“. Arlyje eksponuojamos R. Vikšraičio fotografijos reprezentuoja ryškiausią jo kūrybos bruožą – atvirą Lietuvos provincijos materialinio skurdo ir dvasinio nuosmukio dokumentaciją, nepridengtą „meninės“ fotografijos estetika, rašoma Lietuvos fotografų sąjungos Kauno skyriaus pranešime spaudai.

Tačiau tarptautiniame kontekste buvo akcentuojamas kitas, mums ne visada pastebimas, R. Vikšraičio kūrybos bruožas – žvilgsnis į fotografuojamą socialinę tikrovę „iš vidaus“, leidžiantis ateičiai išsaugoti nykstančio, vartotojiškos kultūros mažai paliesto gyvenimo vaizdus.

Pristatydamas lietuvių fotografo darbus Arlyje M. Parras pastebėjo, kad R. Vikšraičio fotografijos žiūrovams tartum suteikia „vietą už stalo, fotografuojamuose vakarėliuose“ ir tuo pačiu „leidžia patirti visas emocijas, alkoholio sukeltą siautulį“. Visa tai R. Vikšraičio fotografijose, pasak M. Parro, atrodo kaip savotiška vertybė, kaip modernaus gyvenimo būdo nesutraukiotų šeimyninių ryšių išraiška.

„Jei mokėčiau lietuvių kalbą, tikrai norėčiau sudalyvauti tokiame vakarėlyje“ – prisipažino M. Parras.

Nors lietuviškas ir vakarietiškas požiūris į R. Vikšraičio fotografijas gali nesutapti, tačiau skirtinga sociokultūrinė patirtis fotografijas vertinusiems spaudos atstovams nesutrukdė jose atrasti sau aktualius ir tarptautinėje fotografijos scenoje išskirtinius lietuvių fotografo kūrybos aspektus.

Jubiliejinio, keturiasdešimtojo, kasmetinio festivalio „Rencontres d'Arles” atidarymo savaitės metu savo nuomonę iš viso pareiškė apie tūkstantis fotografijos kritikų, meno žinovų, garsių fotografų į Arlį susirinkę iš įvairių šalių, ir didesnė dalis jų balsų teko kaip tik lietuvių fotografui. R. Vikšraitis – jau trečiasis lietuvių autorius, kurio kūryba buvo pristatyta ir pelnė pripažinimą Arlio fotografijos festivalyje: 1977 m. Romualdas Požerskis čia laimėjo kritikos prizą, o 1990 m. solidžiai pristatyta Aleksandro Macijausko kūryba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją