"Visi jie matė truputį "išplaukusį" vaizdą, o impresionizmas tam tikra prasme tuo ir remiasi", - teigia profesorius. Jo teigimu, nuo įvairaus laipsnio miopijos kentėjo Monet (Monė), Renoir (Renuaras), Degas (Dega), Cezanne (Sezanas), Pissarro (Pisaro), Matisse (Matisas) ir Rodin (Rodenas).

"Regos problemomis taip pat galima paaiškinti impresionistų polinkį dažnai naudoti tam tikras spalvas, pavyzdžiui, raudoną. Trumparegystė taip pat galėjo lemti vaizduojamų objektų linijų minkštumą, detalių nebuvimą ir "mirguliuojančių" atspalvių pamėgimą", - sako australų neurochirurgas.

Jo duomenimis, Sezanas ir Renuaras nenorėję nešioti akinių, o trumparegiai žmonės gerai mato arti esančius daiktus, pavyzdžiui, drobę, tačiau tolesni objektai atrodo tarsi "išplaukę". Be to, miopija lemia ryškesnį raudonos spalvos spektro matymą, o prastesnį - mėlynos.

Sužinojęs apie N. Dano teoriją, britų menotyrininkas Johnas House'as (Džonas Hauzas) pavadino ją "nesąmone". "Dailininkai tiksliai žino, kodėl jie daro būtent tai, ką daro", - priminė dailės žinovas.