Šis festivalis yra bene vienintelis tarptautinis folkloro konkursas Baltijos regione bei visoje Rytų Europoje. Konkursas yra įtrauktas į oficialų Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) renginių sąrašą.

Festivalis yra ypatingas tuo, jog, pasak organizatorių pranešimo spaudai, tai didžiausias ir svarbiausias Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginys Šiaulių mieste ir apskrityje, priskirtas prioritetiniams Šiaulių miesto ir apskrities renginiams. Apskritai galima teigti, jog renginys šiais metais yra bene didžiausias Šiaurės Lietuvoje.

Festivalio organizatoriai-visuomeninė organizacija „Baltų centras“, kartu su Šiaulių kultūros centru, Šiaulių universitetu, Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansambliu „Saulė“, Šiaulių miesto savivaldybe, kuri yra šio renginio mecenatė, ir dar 14 partnerių bei draugų, 25 rėmėjais, visus svečius ir šiauliečius kviečia įsilieti į penkių dienų šurmulį: išgirsti ir pamatyti per 40 valandų „gyvo“ garso ir vaizdo.

Svečius ir dalyvius festivalis pasitiks su iškilmingu vėliavų pakėlimu ir koncertu „Tas vardas – Lietuva“, kuriame dalyvaus Veronika Povilionienė, Lietuvos kariuomenis orkestras, miesto kolektyvai. Jau tradicija tapo, jog dalyviai žiūrovus džiugins eitynėse nuo „Šiaulių“ viešbučio iki didžiosios scenos prie „Senojo dvaro“, miesto amfiteatre, Šiaulių, Akmenės, Joniškio rajonuose, senųjų giesmių valandoje Šiaulių katedroje, Mados ir laisvalaikio centre „Saulės miestas“.

Taip pat „Saulės žiedas“ dovanos „gyvų“ augalų kilimą „1000 Saulės miesto žiedų“ ir floristines kompozicijas tautinio kostiumo motyvais.
Šis festivalis yra ne tik folkloro konkursas - per penkias dienas – itin intensyvias dalyviams bei žiūrovams – vyks konkursinė programa 6 kategorijose, bet ir galimybė pažinti kultūrą, iš arčiau susipažinti su Šiaulių miestu.

Pirmą kartą Šiauliuose bus pristatoma kulinarinio paveldo mugė-ragavimas, taip pat nuolatinė tautodailės dirbinių mugė. Galimybę pažinti miestą suteiks Šiaulių turizmo informacijos centro parengtos išskirtinės eksursijos pėsčiomis. Jas įvairiomis kalbomis (lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų) galės pasirinkti pavieniai asmenys, šeimos, didesnės ar mažesnės grupės.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją